Europos elgesio kodeksas

Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksas
Europos ombudsmenas

Mielas skaitytojau,
2003 m. balandžio 1 d. man tapus Europos ombudsmenu teko daug dirbti, siekiant Europos Sąjungos institucijų administravimą padaryti kuo tinkamesnį. Europos ombudsmeno veikla yra dvejopo pobūdžio. Viena vertus, ombudsmenas atlieka išorės kontrolę tirdamas skundus dėl netinkamo administravimo veiksmų, ir jei reikia, rekomenduodamas, kaip tai reikia ištaisyti. Antra vertus, ombudsmenas yra tarsi institucijų ir įstaigų informacijos šaltinis, padedantis joms gerinti savo administravimą, atkreipiantis dėmesį į taisytinas vietas. Bet kuriuo atveju ombudsmeno veiklos tikslas yra pagerinti Europos visuomenei teikiamų paslaugų kokybę.
Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksas yra gyvybiškai svarbi priemonė ombudsmenui atliekant jo dvejopą vaidmenį. Ombudsmenas naudojasi Kodeksu tirdamas netinkamo administravimo atvejus – tuomet jis remiasi Kodekso nuostatomis dėl ombudsmeno kontrolės funkcijų. Tačiau Kodeksas ir valstybės tarnautojams yra naudingas vadovas ir šaltinis, skatinantis siekti aukščiausios administravimo veiksmų kokybės.
5
Europos Sąjungos piliečiai to verti. Teisė į tinkamą ES institucijų ir įstaigų administravimą yra pagrindinė teisė pagal ES Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį. Kodekse visuomenei paaiškinama, kaip ši teisė pasireiškia praktiškai ir ko konkrečiai jie gali tikėtis iš Europos Sąjungos administracijos. Kadangi Chartija sudaro Sutarties dėl Konstitucijos Europai II dalį, galime būti tikri, kad ateinančiais metais šios teisės reikšmė tik didės.
2001 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento patvirtintas Kodeksas jau spėjo sulaukt nemažai susidomėjimo ir iš visuomenės, ir iš valdininkų. Jis turėjo poveikį ne tik Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, bet juo taip pat – man malonu tai pabrėžti – pradėjo naudotis ir daugelis valstybių narių bei šalių kandidačių. Aš jaučiu, kad mano, kaip Europos ombudsmeno, pareiga yra ir toliau viešai skelbti Kodekse minimas teises ir pareigas. Dėl šios priežasties nusprendėme jį išleisti naujai visomis ofi cialiosiomis ES kalbomis, taip pat šalių kandidačių kalbomis.
Aš tikiu, kad Kodeksas ir toliau bus svarbus darbo įrankis viešojo administravimo institucijų veikloje, o kartu juo naudosis ir visa Europos visuomenė.
P. Nikiforos Diamandouros
Strasbūras, 2005 m. sausio 5 d.
6
Įvadas
2001 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria buvo patvirtintas Tinkamo administravimo elgesio kodeksas, kuriuo Europos Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, jų administracija ir valdininkai turi vadovautis bendraudami su visuomene.
Pirmasis Kodekso idėją pasiūlė EP narys Roy PERRY 1998 m.. Europos ombudsmenas parengė tekstą, vadovaudamasis savo iniciatyva parengtu tyrimu, ir pateikė jį Europos Parlamentui kaip specialų pranešimą. Parlamento priimta rezoliucija dėl Kodekso yra paremta ombudsmeno pasiūlymu, įtraukus tam tikrus pakeitimus, pateiktus Europos Parlamento Peticijų komiteto pranešėjo R. PERRY.
Kodeksas sukurtas remiantis Europos administracinės teisės principais, būdingais Teisingumo teismo bylų teisei, taip pat tam tikrais nacionalinių teisės sistemų aspektais.
Kodekso statusas
Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija buvo iškilmingai paskelbta valstybių vadovų pasitarime Nicoje 2000 m. rugsėjo mėn., o dabar tapo Sutarties dėl Konstitucijos Europai II dalimi.
7
Vienos iš pagrindinių Sąjungos piliečių teisių, įtrauktų į Chartiją, yra teisė į tinkamą administravimą (41 str.) ir teisė kreiptis su skundu į Europos ombudsmeną dėl netinkamo Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų (43 str.).
Šiuo Kodeksu siekiama smulkiau paaiškinti, kaip praktiškai turėtų pasireikšti Chartijos deklaruojama teisė į tinkamą administravimą.
1 Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.
2 Ši teisė apima:
– kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę;
– kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfi dencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo;
– administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus.
3 Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjunga pagal valstybėms narėms bendrus teisės principus atlygintų jam žalą, kurią atlikdamos savo pareigas padarė Sąjungos institucijos ar jų tarnautojai.
4 Kiekvienas asmuo gali kreiptis į Sąjungos institucijas viena iš kalbų, kuriomis parašyta ši Konstitucija, ir ta pačia kalba gauti atsakymą.
Teisė į tinkamą administravimą (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis1)
(1) Chartijos 41 straipsnis atitinka Konstitucijos II-101 straipsnį.
Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksas
8
x
Europos ombudsmenas tiria galimus Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų netinkamo administravimo atvejus, vadovaudamasis EB sutarties 195 straipsniu ir ombudsmeno statutu2. Ombudsmenas 1997 m. metiniame pranešime pateikė tokį netinkamo administravimo apibrėžimą:
„netinkamo administravimo veiksmas įvyksta tuomet, kai viešoji įstaiga nesilaiko ją įpareigojančio teisės akto ar principo“.
Šį apibrėžimą patvirtino Europos Parlamentas.
Kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fi zinis asmuo, gyvenantis bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis i Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas.
Ombudsmenas (Pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnis3)
Patvirtindamas Kodeksą, Europos Parlamentas priėmė ir rezoliuciją, kurioje Europos ombudsmenas yra skatinamas taikyti Kodeksą tiriant netinkamo administravimo atvejus, kad tokiu būdu būtų įgyvendinta visuomenės teisė į tinkamą administravimą pagal Chartijos 41 straipsnį. Tai reiškia, kad ombudsmenas deramai atsižvelgia į Kodekse išdėstytus teisės aktus ir principus, tirdamas įtariamo netinkamo administravimo atvejus.
(2) Europos Parlamento sprendimas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, OL L 113/1, 1994.5.4. (3) Chartijos 43 straipsnis atitinka Konstitucijos II-103 straipsnį.
9
Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksas
Europos administracinė teisė
Kai buvo patvirtintas Kodeksas, Europos Parlamentas kreipėsi į Europos Komisiją su pasiūlymu priimti reglamentą, į kurį būtų įtrauktas Kodeksas. Šis siūlymas buvo grindžiamas tuo, kad reglamente būtų pabrėžtas įsipareigojimas jame esantiems teisės aktams ir principams ir kad jis būtų vienodai taikomas visoms ES institucijoms, įstaigoms ir organams, o tai padidintų skaidrumą ir vientisumą.
Siekiant šio tikslo, šiuo metu geriausiai tiktų Komisijos pasiūlymas priimti Europos tinkamo administravimo įstatymą. Šio įstatymo teisinis pagrindas galėtų būti Konstitucijos III-398 straipsnis, kuriame teigiama:
„Europos Sąjungos institucijas, įstaigas ir organus, vykdančius savo užduotis, remia atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija.
Vadovaujantis pagal III-427 straipsnį priimtais Tarnybos nuostatais ir Įdarbinimo sąlygomis, europiniuose įstatymuose tuo tikslu nustatomos nuostatos“.
Ombudsmenas ir toliau stengsis pabrėžti papildomą Kodekso svarbą, atsirasiančią Kodeksui tapus Europos įstatymu. Kai tai įvyks, bus galima išvengti esamos sumaišties dėl lygiagrečiai egzistuojančių skirtingų daugelio ES institucijų ir įstaigų kodeksų, bus užtikrintas vienodas pagrindinių principų naudojimas institucijų ir įstaigų santykiuose su visuomene ir išryškės tokių principų svarba visuomenei ir valdininkams.
10
Europos Parlamento patvirtinto kodekso esminės nuostatos:
Straipsnis 1 Bendroji nuostata
Santykiuose su visuomene, institucijos ir jų valdininkai turi gerbti normas, nustatytas šiame tinkamo administravimo elgesio kodekse, toliau – „kodeksas“.
Straipsnis 2 Individuali taikymo sritis
1. Kodeksas turi būti taikomas visiems valdininkams ir tarnautojams, kuriems taikomos personalo taisyklės ir kitų tarnautojų darbo sąlygos, jų santykiuose su visuomene. Toliau terminas „valdininkas“ reiškia tiek valdininkus, tiek kitus tarnautojus.
Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksas
11
2. Institucijos ir jų administracijos imsis būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog šiame kodekse nustatytos sąlygos taip pat būtų taikomos kitiems dirbantiems asmenims, pavyzdžiui, asmenims dirbantiems privatinės teisės sutarčių pagrindu, nacionalinių valstybinių tarnybų deleguotiems ekspertams ir stažuotojams.
3. „Visuomenė“ – tai fi ziniai ir juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena, ar turi registruotą būstinę valstybėje narėje.
4. Šiame kodekse vartojami terminai:
(a) „institucija“ reiškia Bendrijos instituciją ar įstaigą;
(b) „valdininkas“ reiškia Europos Bendrijų valdininką ar kitą tarnautoją.
Straipsnis 3 Pagrindinė taikymo sritis
1. Šis kodeksas susideda iš bendrųjų tinkamo administravimo elgesio normų, kurios taikomos visiems institucijų ir jų administracijų santykiams su visuomene, nebent šie santykiai yra reguliuojami specifi nių nuostatų.
2. Normos, nustatytos šiame kodekse, netaikomos santykiams tarp institucijų ir jų valdininkų. Šiuos santykius reguliuoja personalo taisyklės.
Straipsnis 4 Teisėtumas
Valdininkas turi veikti pagal įstatymus ir taikyti Bendrijos įstatymų normas ir procedūras. Valdininkas turi ypač rūpintis, kad sprendimai, darantys poveikį individų teisėms ir interesams, turėtų teisinį pagrindą, ir jų turinys atitiktų įstatymų reikalavimus.
Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksas
12
x
Straipsnis 5 Diskriminacijos nebuvimas
1. Nagrinėdamas visuomenės prašymus ir priimdamas sprendimus, valdininkas turi užtikrinti, kad būtų paisoma lygybės principo. Tose pačiose situacijose su visais visuomenės nariais turi būti elgiamasi vienodai.
2. Jei elgiamasi skirtingai, valdininkas turi užtikrinti, kad tai pateisina objektyvios konkretaus atvejo priežastys.
3. Valdininkas turi ypač vengti bet kokios nepateisinamos visuomenės narių diskriminacijos dėl tautybės, lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, priklausomybės tautinei mažumai, turto, kilmės, neveiksnumo, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
Straipsnis 6 Proporcingumas
1. Priimdamas sprendimus, valdininkas turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi, yra proporcingos siekiamam tikslui. Valdininkas turi ypač vengti apriboti piliečių teises ar reikalauti jų mokėti mokesčius, kai tie apribojimai ar mokesčiai nėra pagrįstai susiję su vykdomų veiksmų tikslu.
2. Priimdamas sprendimus, valdininkas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp privačių asmenų interesų ir bendro visuomenės labo.
Straipsnis 7 Piktnaudžiavimo galia nebuvimas
Galios turi būti naudojamos tik tiems tikslams, kuriems jos atitinkamų nuostatų buvo suteiktos. Valdininkas turi ypač vengti naudotis šiomis galiomis įstatymų nepagrįstiems tikslams arba tikslams, kurie nėra skirti visuomenės labui.
13
Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksas
Straipsnis 8 Nešališkumas ir nepriklausomumas
1. Valdininkas turi būti nešališkas ir nepriklausomas. Valdininkas turi susilaikyti nuo bet kokių savavališkų veiksmų, galinčių neigiamai atsiliepti visuomenės nariams, taip pat nuo pirmenybės suteikimo dėl bet kokių priežasčių.
2. Valdininko elgesys niekada neturi būti grindžiamas asmeniniu, šeimyniniu ar tautiniu suinteresuotumu ar politiniu spaudimu. Valdininkas neturi dalyvauti priimant sprendimą, kuriame jis (ji) ar kitas jo (jos) artimas šeimos narys turi fi nansinės naudos.
Straipsnis 9 Objektyvumas
Priimdamas sprendimus, valdininkas turi atsižvelgti į atitinkamas aplinkybes ir jas kiekvieną atskirai įvertinti, atmesdamas visa, kas su tuo nesusiję.
Straipsnis 10 Teisėti lūkesčiai, nuoseklumas ir patarimas
1. Valdininkas turi būti nuoseklus savo administraciniame elgesyje ir administraciniame institucijos darbe. Valdininkas turi vadovautis institucijoje nusistovėjusia administracine tvarka, nebent konkrečiu atveju teisėti raštiški pagrindai leidžia nukrypti nuo šios tvarkos.
2. Valdininkas turi gerbti teisėtus ir pagrįstus visuomenės narių lūkesčius atsižvelgdamas į ankstesnę institucijos veiklą.
3. Kai būtina, valdininkas turi patarti visuomenei, kaip turi būti nagrinėjamas ne jo kompetencijos ribose esantis klausimas ir kokių veiksmų turi būti imtasi sprendžiant tą klausimą.
Straipsnis 11 Sąžiningumas
Valdininkas turi veikti nešališkai, sąžiningai ir pagrįstai.
14
x
Straipsnis 12 Etiketas
1. Valdininkas turi būti paslaugus, korektiškas, mandagus ir visuomenei pasiekiamas. Atsakydamas į korespondenciją, telefonų skambučius ir elektroninius laiškus, valdininkas turi stengtis būti kuo paslaugesnis ir į užduotus klausimus atsakyti kiek įmanoma išsamiau ir tiksliau.
2. Jei valdininkas nėra atsakingas už konkretų klausimą, jis turi nukreipti pilietį pas atitinkamą valdininką.
3. Dėl įvykusios ir neigiamai visuomenės nario teises ar interesus paveikusios klaidos, valdininkas turi atsiprašyti ir pačiu tinkamiausiu būdu stengtis ištaisyti neigiamas pasekmes, taip pat informuoti visuomenės narį apie apskundimo teises, remiantis šio kodekso 19 straipsniu.
Straipsnis 13 Atsakymas į laiškus piliečio kalba
Valdininkas turi užtikrinti, kad bet kuris Sąjungos pilietis ar visuomenės narys, parašęs institucijai viena iš Sutarties kalbų, gautų atsakymą ta pačia kalba. Pagal galimybes ta pati nuostata turi būti taikoma ir juridiniams asmenims, tokiems kaip asociacijos (nevyriausybinės organizacijos) ar įmonės.
Straipsnis 14 Gavimo pranešimas ir kompetentingo valdininko nurodymas
1. Kiekvienas laiškas ar skundas, adresuotas institucijai, turi gauti gavimo pranešimą dviejų savaičių laikotarpiu, išskyrus jei per šį laikotarpį išsiunčiamas atsakymas į tai.
2. Atsakyme arba gavimo pranešime turi būti nurodyta užsiimančio šiuo klausimu valdininko pavardė ir telefono numeris, taip pat tarnyba, kuriai jis (ji) priklauso.
3. Nereikia siųsti atsakymo ar gavimo pranešimo tais atvejais, jei laiškais ar skundais piktnaudžiaujama – siunčiama nuolat ir be saiko, arba jei tai beprasmiai skundai ar laiškai.
15
Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksas
Straipsnis 15 Pareiga perduoti laišką kompetentingai institucijos tarnybai
1. Jei laiškas ar skundas, skirtas institucijai, yra adresuotas ar perduotas generalinei direkcijai, direkcijai ar padaliniui, neturinčiam kompetencijos užsiimti šiuo klausimu, jų tarnybos turi užtikrinti, kad byla neatidėliojant bus perduota kompetentingai institucijos tarnybai.
2. Tarnyba, gavusi laišką ar skundą pirmoji, turi pranešti siuntėjui, kad laiškas buvo persiųstas, nurodyti valdininko, kuriam buvo persiųsta, pavardę ir telefono numerį.
3. Valdininkas turi pranešti visuomenės nariui ar organizacijai, jei dokumentuose yra kokių nors trūkumų ar klaidų, ir suteikti galimybę tai ištaisyti.
Straipsnis 16 Teisė būti išklausytam ir daryti pareiškimus
1. Kai liečiamos individų teisės ir interesai, valdininkas turi užtikrinti, kad bet kurioje sprendimo priėmimo stadijoje bus paisoma gynybos teisių.
2. Kiekvienas visuomenės narys tais atvejais, kai priimamas su jo teisėmis ar interesais susijęs sprendimas, turi turėti teisę pateikti raštiškus komentarus, o prireikus prieš priimant sprendimą pateikti ir žodines pastabas.
Straipsnis 17 Pagrįstas sprendimų priėmimo terminas
1. Valdininkas turi užtikrinti, kad sprendimas dėl kiekvieno institucijai skirto prašymo ar skundo bus priimtas pagrįstu terminu, neatidėliojant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo jo gavimo datos. Tai taip pat turi būti taikoma atsakant į visuomenės narių laiškus ir į administracines pastabas, valdininko siunčiamas savo vadovams prašant nurodymų, susijusių su reikiamu priimti sprendimu.
16
x
2. Jei institucijai skirtame prašyme ar skunde keliami klausimai yra per sudėtingi, kad būtų išspręsti nurodytu laikotarpiu, valdininkas autorių apie tai turi informuoti kaip galima greičiau. Tokiu atveju galutinis sprendimas autoriui turi būti praneštas per įmanomą trumpiausią laikotarpį.
Straipsnis 18 Pareiga pagrįsti sprendimą
1. Kiekvieno institucijos sprendimo, galinčio neigiamai paveikti privataus asmens teises ar interesus, atveju privaloma išdėstyti to priežastis, aiškiai nurodyti atitinkamus faktus ir įstatyminį sprendimo pagrindą.
2. Valdininkas turi vengti priimti sprendimus, grindžiamus trumpais ir neaiškiais pagrindais ir kuriuose nėra individualios argumentacijos.
3. Tokiu atveju, jei sprendimas liečia daugybę asmenų, ir kiekvienam detaliai apie sprendimo pagrindus pranešti neįmanoma, pateikiami standartiniai atsakymai, garantuojant, kad vėliau, konkrečiam piliečiui paprašius, valdininkas pateiks individualų paaiškinimą.
Straipsnis 19 Apskundimo galimybių nurodymas
1. Institucijos sprendimo, galinčio neigiamai paveikti privačių asmenų teises ar interesus, atveju turi būti pranešama apie prieinamas sprendimo apskundimo galimybes. Būtinai turi būti nurodytas teisinių priemonių pobūdis, įstaigos, kuriose galima dėl to kreiptis, ir galimi terminai.
2. Sprendimuose turi būti pranešama apie teisminio nagrinėjimo galimybę ir skundus ombudsmenui pagal sąlygas, nustatytas Europos Bendrijos steigimo Sutarties 230 ir 195 straipsniuose.
17
Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksas
Straipsnis 20 Pranešimas apie sprendimą
1. Valdininkas turi užtikrinti, kad suinteresuotam asmeniui ar asmenims bus raštiškai pranešta apie sprendimus, galėjusius paveikti jų teises ir interesus, vos sprendimus priėmus.
2. Valdininkas negali paviešinti sprendimo kitiems šaltiniams, kol suinteresuotas asmuo ar asmenys nebuvo informuoti.
Straipsnis 21 Duomenų apsauga
1. Valdininkas, dirbdamas su piliečio asmeniniais duomenimis, turi gerbti jų privatumą ir vientisumą, remiantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 45/2001 (EB) nuostatomis dėl asmenų apsaugos atsižvelgiant į privačių duomenų panaudojimą Bendrijos institucijose ir įstaigose ir dėl tokių duomenų laisvo judėjimo1.
2. Valdininkas turi ypač vengti naudoti asmeninius duomenis neteisėtiems tikslams ar perduoti neįgaliotiems asmenims.
Straipsnis 22 Informacijos užklausimas
1. Jei valdininkas yra atsakingas už nagrinėjamą klausimą, jis turi pateikti visuomenės nariams jų prašomą informaciją. Kai tai įmanoma, valdininkas savo kompetencijos ribose turi patarti, kaip pradėti administracinę procedūrą. Valdininkas turi pasirūpinti, kad pateikta informacija būtų aiški ir suprantama.
2. Jei žodinis informacijos užklausimas yra pernelyg sudėtingas ar per didelis, kad jį būtų galima nagrinėti, valdininkas turi patarti suinteresuotam asmeniui suformuluoti savo prašymą raštu.
(1) OL L 8/1, 12.1.2001.
18
x
3. Jei dėl konfi dencialumo valdininkas negali atskleisti reikalaujamos informacijos, remdamasis šio kodekso 18 straipsniu, jis (ji) turi nurodyti suinteresuotam asmeniui priežastis, dėl kurių tokios informacijos pateikti negali.
4. Dėl informacijos apie klausimus, už kuriuos valdininkas nėra atsakingas, valdininkas turi nukreipti interesantą pas kompetentingą asmenį ir nurodyti jo pavardę ir telefono numerį. Jei informacija susijusi su kita Bendrijos institucija ar įstaiga, valdininkas turi nukreipti interesantą į šią instituciją ar įstaigą.
5. Jei įmanoma, priklausomai nuo prašymo dalyko, valdininkas turi nukreipti ieškantį informacijos asmenį į institucijos tarnybą, atsakingą už informacijos pateikimą visuomenei.
Straipsnis 23 Viešo priėjimo prie dokumentų reikalavimas
1. Valdininkas turi nagrinėti prašymus dėl priėjimo prie dokumentų atsižvelgdamas į institucijos nustatytas taisykles ir pagal (EB) Reglamento Nr. 1049/2001 nustatytas bendrąsias normas ir ribas2.
2. Jei valdininkas negali patenkinti žodinio prašymo dėl priėjimo prie dokumentų, piliečiui turi būti patarta suformuluoti savo prašymą raštu.
Straipsnis 24 Atitinkamų įrašų saugojimas
Institucijos departamentai turi saugoti atitinkamus gaunamo ir išsiunčiamo pašto, gautų dokumentų ir priemonių, kurių buvo imtasi, įrašus.
(2) OL L 145/43, 31.5.2001.
19
Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksas
Straipsnis 25 Kodekso paviešinimas
1. Institucija turi imtis efektyvių priemonių informuoti visuomenę apie šio kodekso suteikiamas jai teises. Jei įmanoma, tekstas turi būti prieinamas jos tinklalapyje elektroniniu formatu.
2. Visų institucijų vardu, Komisija turi išspausdinti ir išplatinti kodeksą kaip brošiūrą.
Straipsnis 26 Teisė skųstis Europos ombudsmenui
Bet koks institucijos ar valdininko kodekse nustatytų principų pažeidimas gali būti apskųstas Europos ombudsmenui, remiantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 195 straipsniu ir Europos ombudsmeno statutu3.
Straipsnis 27 Galiojimo peržiūra
Kiekviena institucija turi peržiūrėti kodekso įgyvendinimą po dvejų galiojimo metų ir informuoti apie savo peržiūros rezultatus Europos ombudsmeną.
(3) Europos Parlamento sprendimas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, OL L 113/1, 1994.5.4.

Europos ombudsmenas 1, avenue du Président Robert Schuman BP 403 F-67001 Strasbourg Cedex Tel. (33) 388 17 23 13 Faks. (33) 388 17 90 62 Elektroninis pa¸tas: euro-ombudsman@europarl.eu.int Interneto svetainė: http://www.euro-ombudsman.eu.int
QK-62-04-745-LT-C

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *