EBPO modelis

EBPO modelis

Demokratinėje valstybėje valdžia turi būti konstitucinė, efektyvi ir siekti išreikšti visos visuomenės
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija viešajame administravime skiria tris komunikavimo būdus tarp valdžios ir piliečių:
• Informavimas – valdžia savo iniciatyva skleidžia informaciją apie politikos įgyvendinimą arba piliečiai patys ieškosi informacijos pagal savo poreikius. Abiem atvejais informacija teka viena kryptimi – iš valdžios piliečiams. Tai vadinama vienakrypčiais santykiais. Pavyzdžiais galėtų būti vieši dokumentai, oficialūs vyriausybės laikraščiai, valdžios internetiniai puslapiai.
• Konsultavimas – valdžia konsultuojasi su visuomene, piliečiai yra prašomi pateikti savo nuomonę apie vieną ar kitą problemą. Valdžia, priimdama sprendimus, gali atsižvelgti į šią nuomonę. Konsultacija tokiu būdu suformuoja ribotus dvipusius santykius tarp valdžios ir gyventojų. Tai iliustruoja piliečių komentarai apie įstatymų leidimo variantus ir viešosios nuomonės apklausos.
• Aktyvus dalyvavimas – piliečiai įtraukiami ir dalyvauja formuojant politinius sprendimus. Jie reiškia savo nuomonę, siūlo savo sprendimo variantus, gali daryti įtaką galutiniam valdžios
8 A. Raipa, Viešojo administravimo efektyvumo paieškos, ten pat, p. 72.
9 1. 1961 m. buvo įkurta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angį. OECD), kurios centrinė būstinė yra Paryžiuje. Šiuo metu EBPO priklauso 30 labiausiai pasaulyje išsivysčiusių industrinių valstybių (jų sąrašas pateikiamas 2 priede). EBPO dėl savo veiklos sričių įvairovės ir svarbos – makroekonomikos, finansų politikos ir kapitalo rinkos, prekybos, švietimo, plėtros politikos, mokslo ir inovacinių technologijų, viešojo administravimo (programa PUMA bei kartu su Europos Sąjunga vykdoma programa SIGMA Vidurio ir Rytų Europos šalims) – vaidina išskirtinį vaidmenį vykstant globalizacijos procesams pasaulyje. Toks EBPO veiklos mastas leidžia:
■ siekti tolygios rinkos ekonomikos plėtros ir demokratinių valdymo principų įdiegimo globaliu mastu, taip prisidedant prie gyvenimo lygio bei socialinės gerovės kilimo EBPO narėse ir kitose šalyse; • prisidėti prie pažangių valstybės ir privataus sektoriaus valdymo metodų taikymo.
2. OECD, Citizen as Partners: OECD handbook, 2001, http://oecdpublications.gfi-nb.com/cgi-bin/OECDBookShop.storefront/EN/product/422001131P1 .
sprendimui. Piliečiai turi būti ne tik gerai informuoti apie problemą, bet taip pat jiems turėtų būti sudarytos palankios dalyvavimo sąlygos ir skirta pakankamai laiko naujoms idėjoms sugeneruoti bei pasiūlyti. Taip pat turi būti aiškus mechanizmas šių idėjų integravimui į sprendimų formavimo procesą. Gyventojų dalyvavimas politikos įgyvendinime yra pažangus dvipusis ryšys tarp valdžios ir piliečių, pagrįstas partnerystės principu. Tokio ryšio pavyzdžiai yra atviros darbo grupės, viešos nespecialistų diskusijos ir dialogai.
Naudodama informavimą, konsultavimą ir aktyvų dalyvavimą, valdžia stiprina savo santykius su piliečiais. Yra trys priežastys, įrodančios tai:
• Stipresnė demokratija. Informavimas, konsultavimas ir aktyvus dalyvavimas daro valdžią atviresnę ir atsakingesnę. Komunikacinių santykių stiprinimas skatina kokybiškesnį ir aktyvesnį pilietiškumą visuomenėje. Piliečių įtraukimas į viešąją sferą, kaip antai dalyvavimas politiniuose debatuose, asociacijų veikloje, balsavimas, sukuria stipresnę demokratiją.
• Didesnis pasitikėjimas valdžia. Informavimas, konsultavimas ir aktyvus dalyvavimas suteikia piliečiams galimybę sužinoti apie politinius valdžios planus, išsakyti savo nuomones ir dalyvauti priimant sprendimus. Šitoks piliečių įtraukimas sukuria didesnį pritarimą politikos įgyvendinimo rezultatams. Valdžia rodo atvirumą, o šis valdžią paverčia vertesne piliečių pasitikėjimo. Pasitikėjimo valdžia skatinimas bei komunikacijų tarp valdžios ir piliečių stiprinimas veda į valdžios įteisinimą.
• Geresnė viešoji politika. Stipresni valdžios ir piliečių ryšiai skatina piliečius skirti daugiau laiko bei pastangų sprendžiant viešąsias problemas. Piliečių įtraukimas naudojamas ir vertinamas kaip šaltinis. Informavimas, konsultavimas ir aktyvus dalyvavimas yra pagrindas geresniam politikos įgyvendinimui – valdžia tampa besimokančia organizacija, piliečiai yra gerai informuojami apie politinius dalykus ir gali daryti įtaką kuriant jų gerovę.11
EBPO rekomendacijose teigiama, kad stiprindama savo santykius su piliečiais valdžia turi būti įsitikinusi, kad:
• informavimas yra išsamus, objektyvus, patikimas, aktualus, lengvai randamas ir suprantamas;
• konsultavimas turi aiškiai suformuluotus konsultavimosi tikslus ir taisykles, o valdžia pateikia piliečiams ataskaitą apie piliečių indėlį svarstomos problemos sprendimui;
10 1. Tokias pat tris valdžios ir visuomenės bendradarbiavimo formas mini ir Atviros Lietuvos fondas (ALF) savo 2001-2002 metų interaktyvios viešosios politikos programoje. Žr. http://www.osf.lt/lt/files/pr internet_ip.htm.
2. Atviros Lietuvos fondas yra vienas iš daugiau nei trisdešimties fondų, kuriuos Rytų ir Vidurio Europos, Azijos, Afrikos šalyse, Haityje įkūrė JAV finansininkas ir garsus XX a. pabaigos filantropas George’as Sorosas. ALF pradėjo savo veiklą 1990 m. spalio mėn. kaip nepriklausoma nevyriausybinė nepelno organizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo remti atviros, demokratinės, pilietinės visuomenės kūrimąsi. Šis tikslas išlieka ir šiandien, nors fondo programų spektras, jų prioritetai keičiasi. Žr. http://www.osf.lt/lt/main.htm.
11 OECD, min. veik.
• dalyvavimas suteikia pakankamai laiko ir lankstumo atsižvelgti į piliečių reiškiamas naujas idėjas bei pasiūlymus.
Politikos įgyvendinimas visose EBPO šalyse siejamas su atstovaujamos demokratijos įtvirtinimu. Daugelis EBPO šalių turi ilgai egzistuojančias piliečių įtraukimo į politikos įgyvendinimą tradicijas, tačiau visos ieško naujų ir papildomų būdų. Tendencijos rodo, kad:
– Piliečių informavimas yra būtina sąlyga gerinant valdžios ir piliečių santykius. Jį naudoja visos EBPO šalys. Informacijos, valdžios siunčiamos visuomenei, kiekybė ir kokybė gerokai išaugo per pastaruosius dešimtmečius. Priėjimas prie informacijos reikalauja stiprios įstatyminės bazės, aiškaus institucinio mechanizmo, nepriklausomos kontroliuojamos institucijos bei teisinės bazės. Galiausiai reikalinga ir tai, kad piliečiai žinotų ir suprastų savo teises bei norėtų ir galėtų veikti vadovaudamiesi jomis. Kalbant apie visapusišką priėjimo prie informacijos įstatymų įsigalėjimą, reikėtų paminėti pastaruosius metus: 2000 m. pabaigoje tokius įstatymus turėjo 80 proc. EBPO šalių. Tuo tarpu 1980 m. tik 20 proc, 1990 m. – apie 40 proc. EBPO šalių. Visos EBPO šalys suteikia priėjimą prie dokumentų, reikalingų viešajam naudojimui, ir turi apeliacinius mechanizmus nesėkmės atveju, tebederina piliečių teisę žinoti su individualia teise į privatumą bei su teise išsaugoti konfidencialumą, kad būtų apginti viešieji interesai nuo neteisėto informacijos naudojimo.
– Konsultavimas tik pastaruoju metu imtas vertinti kaip esminis elementas įgyvendinant politiką. Kai kuriose šalyse (Švedija, Norvegija, Islandija) konsultavimas ir atsakomoji piliečių reakcija į valdžios veiksmus yra praktikuojami jau senai, aišku, vadovaujantis neoficialiomis taisyklėmis. Tačiau daugumoje EBPO šalių vis dar kuriama įstatyminė, teisinė ir institucinė bazė, kad konsultavimas būtų įtrauktas į valstybės valdymo procesą. Remiantis įvairių šalių įstatymais, konsultavimas gali būti atviras (teisė teikti peticijas, konsultuojantys referendumai) arba galimybės tai daryti yra ribotos (įgyvendinant politiką reikalaujamos konsultacijos su profsąjungomis, profesionalais, vietiniais žmonėmis). Kai kurios EBPO šalys vadovaudamosi visuomenės konsultacijomis pasikliauja taisyklėmis (ministrų kabineto įsakymai, vadovavimosi principai, standartai) ir neformalia praktika. Keletas šalių turi ilgai egzistuojančius institucinius susitarimus (tripusis forumas, susidedantis iš valdininkų, verslo ir darbininkų klasių). Daugelis turi įsigalėjusius, pastovius arba specialius, konkrečiam tikslui suburtus patarėjus bei komisijas, į kurias įtraukiamos ir visuomeninės organizacijos.
– Aktyvus dalyvavimas yra nauja kryptis stiprinant valdžios ir piliečių santykius. Pastangos įtraukti piliečius į politikos įgyvendinimą remiantis bendradarbiavimo principu yra retas reiškinys, naudojamas tik keliose EBPO šalyse (Kanada, Nyderlandai). Kai kurių šalių piliečiai turi teisę siūlyti naujus įstatymus ar politinius sprendimus (piliečių inicijuoti referendumai arba kitos įstatymų numatytos iniciatyvos). Norint pasinaudoti šia teise dažniausiai reikia surinkti tam tikrą parašų skaičių iš

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.