E-valdžia Lietuvoje

TEMA 7:
INFORMACINĖ VISUOMENĖS PLĖTRA IR VALDYMO TRANSFORMACIJOS: ELEKTRONINĖS VIEŠOSIOS PASLAUGOS IR E-VALDŽIA LIETUVOJE

Visų Europos ir kitų išsivysčiusių Pasaulio valstybių viešojo administravimo sistemose vis sparčiau įgyvendinamos e-valdžios kūrimo strategijos. To taip pat siekiama ir Lietuvos viešajame administravime. Pagrindinės gairės E-valdžiai kurti – kitų valstybių patirtis bei Europos Sąjungos įgyvendinama „e-Europe“ idėja. Pagrindinis šios idėjos tikslas – sukurti informacinę visuomenę, kurioje atsirastų vietos visoms visuomenės grupėms.
1999 m. Europos Sąjunga priėmė sprendimą suformuoti naujus ES informacinės visuomenės plėtros strateginius tikslus. Buvo parengta nauja iniciatyva – „eEurope – informacinė visuomenė visiems“. Šios iniciatyvos pagrindu parengtas „eEurope“ veiksmų planas, kuris buvo patvirtintas 2000 metų birželį ES viršūnių susitikimo Feiroje metu. Taigi eEurope 2002 įtvirtino pagrindinius tikslus, kurie ES šalių narių turėjo būti pasiekti iki 2002 metų pabaigos.
„eEurope 2005“ veiksmų plane buvo keliami nauji uždaviniai, kurie ir toliau labai tampriai susiję su interneto plėtra. Siekiant tolimesnio rinkos augimo, buvo užsibrėžta sukurti palankias sąlygas naujoms verslo iniciatyvoms. Numatyta stimuliuoti naujas elektronines paslaugas, taikomąsias programas bei elektroninį turinį, kurie sudarytų prielaidas atsirasti naujoms rinkoms, mažintų gamybos kaštus, toliau teigiamai veiktų ekonominį augimą.
Šiuo metu susiduriame su situacija kai naujoms internetinėms paslaugoms bei iniciatyvoms ir vėl reikia daugiau dėmesio skirti duomenų perdavimo tinklų pralaidumo didinimui. Todėl tolimesnė interneto infrastruktūros plėtra yra svarbi. Europos Sąjungoje buvo numatyta plėtoti greitaeigio interneto infrastruktūrą, kuri taptų pagrindu kuriant visiems gyventojams prieinamas naujas saugias el. paslaugas, aplikacijas bei turinį. „eEurope 2005“ veiksmų plane buvo suformuluoti šie uždaviniai: modernizuoti viešąsias elektronines paslaugas (e-valdžią, e-mokymosi galimybes, e-sveikatos priežiūrą); siekti dinamiškos e-verslo plėtotės ir palankių sąlygų jam užtikrinimo; didinti pačių informacinių technologijų pažangumą ir mažinti jų gamybos kaštus; užtikrinti duomenų saugumą naršant po internetą ir ieškant informacijos. Šis veiksmų planas – pagrindas modernizuojant viešąjį administravimą, kuriant e- valdžios, e-gebėjimų, e-sveikatos projektus taip pat siekiant sukurti dinamišką e- verslo aplinką.
Tuo metu informacinės visuomenės plėtra naujose ES valstybėse narėse buvo apibrėžiama „eEurope+“ iniciatyvoje, kurios pasiekimai įvertinti 2004 m. vasario mėnesį. Jos pagrindiniai uždaviniai buvo: toliau vystyti pigesnį ir greitesnį internetą, (kurti prieigos taškus bibliotekose, interneto kavinėse, savivaldybėse, pašto skyriuose); investuoti į žmones ir į įgūdžius (skatinti e-mokymosi ir distancinio mokymosi projektus); skatinti interneto paslaugų vartojimą (kurti įvairesnį interneto turinį, o tuo pačiu ir skatinti didesnę motyvaciją jį naudoti: kurti įvairias e-bendruomenes, įtraukti aktyvius piliečius į sprendimų priėmimą ir pan.).
Prie sėkmingo „eEurope+“ iniciatyvos įgyvendinimo prisidėjo aljansas „Langas į ateitį“, kuriame susiduria politikų, verslo ir piliečių iniciatyvos. Pagal Vidaus reikalų ministerijos ir aljanso „Langas į ateitį“ 2002 m. pasirašytą bendradarbiavimo sutartį interneto centrų steigimo projektas plėtojamas bendromis verslo ir valstybės atstovų pastangomis ir šalies žmonėms suteikia galimybes nemokamai naudotis internetu. 2003 m. Lietuvoje atidaryta 100 viešųjų interneto centrų. Šiuo metu pagal minėtą projektą jau veikia 172 viešieji interneto centrai, apmokyta 20 tūkst. Lietuvos gyventojų.
2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva pradėtas projektas „Viešosios interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse“. Šiam projektui iš ES remiamos PHARE 2003 m. socialinės-ekonominės sanglaudos programos iš viso yra skirta 3,15 mln. eurų.
Taip pat egzistuoja iniciatyva, orientuota į Šiaurės Europos šalis – Šiaurinė e-dimensija. Iš esmės visų šių iniciatyvų prioritetiniai uždaviniai yra panašūs.
2005 m. birželio 1 d. komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų bei Regionų komitetams „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“.
2003 m. gruodžio 31 d. patvirtintoje Elektroninės valdžios koncepcijoje nurodyta, kad e-valdžios projektas – „projektas, kuris apima vienos institucijos ar bendrus kelių institucijų telekomunikacijų, informacinių technologijų, teisės aktų rengimo, vadybos ir kitus projektus ir kurio tikslas – perkelti viešųjų paslaugų teikimą į skaitmenines technologijas“. Čia e-valdžia suprantama kaip viešojo administravimo efektyvumo didinimas ir demokratijos plėtros galimybių užtikrinimas, naujos sprendimų priėmimo aplinkos diegimas ir naujovių bei kūrybiškumo skatinimas (smulkiau žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=198184).
E-valdžios tikslai:
• viešojo administravimo efektyvumo didinimas;
• demokratijos plėtra ir galimybių dalyvauti užtikrinimas;
• naujos sprendimų priėmimo aplinkos diegimas;
• kūrybiškumo skatinimas.
Siaurąja prasme e-valdžia dažniausiai suvokiama kaip elektroninių viešųjų paslaugų teikimas. LR viešojo administravimo įstatyme viešoji paslauga – „valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys“.
Tuo tarpu elektroninė viešoji paslauga – „teisės aktais nustatyta duomenų, informacijos bei dokumentų teikimo ar gavimo tvarka, kurios procedūros atliekamos asmens buvimo vietoje bei jo pageidavimu, skaitmeniniu pavidalu, nuotoliniu būdu per internetą ar (ir) kitomis telekomunikacijų priemonėmis ir apima visą gyventojo ar verslo subjekto bendravimą su viešojo administravimo subjektais„ (smulkiau žr. http://www.epaslaugos.lt/govgate/showContent.do?cId=1).
Elektroninių viešųjų paslaugų teikimas tiesiogiai siejamas su pilietinės visuomenės ir demokratinių institucijų pažanga bei gyvenimo kokybės augimu. Tai neatsiejama informacinės visuomenės plėtros dalis – plėtra dėl gyvenimo komforto.
Per e-valdžios iniciatyvas siekiama šių rezultatų:
1. viešajam sektoriui taip skiriamas informacinės visuomenės plėtros katalizatoriaus vaidmuo, siekiant įveikti informacinę atskirtį tarp visuomenės narių ir grupių. Tai labai aktualu Lietuvai, nes čia kol kas informacinių technologijų sektorius gan silpnas ir informacinių technologijų skvarba visuomenėje dėl šių priežasčių yra taip pat mažesnė;
2. e-valdžia suprantama kaip neatsiejama informacinės visuomenės plėtros dalis, kaip vienas svarbiausių jos elementų, ypač užtikrinantis pažangą diegiant elektronines viešąsias paslaugas;
3. kitas svarbus e-valdžios įdiegimo tikslas – pilietinės visuomenės ir demokratinių institucijų, jų bendradarbiavimo pažangos užtikrinimas. Taip pat e-valdžia suprantama kaip ir gyvenimo kokybės gerinimo instrumentas.
Informacinės visuomenės plėtra ir e-valdžios diegimo procesai ypatingai svarbūs narystės Europos Sąjungos kontekste, nes tai ES prioritetas. Informacinės visuomenės plėtros srityje ES siekia tapti lydere globaliu mastu bei pralenkti JAV. Informacinės visuomenės plėtra tiesiogiai siejama su ES konkurencingumo galimybėmis. Taip pat ši sritis siejasi ir su Lietuvos konkurencingumo galimybėmis ES viduje.
Informacinės infrastruktūros teikiama nauda piliečiams yra akivaizdi. Lietuvos nacionalinėje informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje 2001-2004 metams „E-valdžia Lietuvos piliečiui“ buvo išskirtos keturios e-valdžios įdiegimo priežastys:
1. e-valdžia garantuoja skaidraus viešųjų paslaugų teikimo svarbiausiose valdžios organizacijose principą;
2. skatiną informacinių technologijų raidą ir tuo būdų ženkliai prisideda prie ekonominio Lietuvos gerbūvio;
3. yra sėkmingos integracijos į Europos ir pasaulio informacinę visuomenę bei ekonomines, kultūrines ir politines jos struktūras sąlyga;
4. gali sumažinti valdžios kaštus pagerindama priimamų sprendimų kokybę ir jų vykdymo efektyvumą.
Viešojo administravimo sistemoje e-valdžia – tai taip pat ir priemonė efektyviau įgyvendinti valstybės valdymo reformą, nes:
• e-valdžia – orientacija į klientą ir verslo modelių pritaikymas valstybės institucijų darbe. Tai gali būti efektyviai įdiegta institucijų darbe panaudojant naujas informacines technologijas;
• tai skaidresnis valstybės valdymas, padidėjusi valstybės tarnautojų asmeninė atsakomybė, aiški atskaitomybės sistema, skaidrūs sprendimų priėmimo mechanizmai. Ir čia paminėti tik keli tiesiogiai su valdymu susijusios naudos aspektai.
Vystantis informacinėms technologijoms bei sparčiai plintant e-valdžios idėjoms ir jos įdiegimo galimybėms, galima išskirti kelis e-valdžios brandumo etapus:
1. viešai pateikiama informacija apie G2C (Government to Citizen – valstybė piliečiui) ir G2B (Government to Business – valstybė verslui) paslaugas. Informacija laisvai visiems prieinama, pateikiami procesų aprašymai ir taip paslaugų teikimo procesas tampa skaidresniu ir pakylėtu į aukštesnį demokratijos bei kokybės lygmenį;
2. vyksta bendradarbiavimas tarp Vyriausybės ir gyventojų bei verslo organizacijų. Teikiami paklausimai e-paštu, taip pat sudaromos galimybės užpildyti formas, anketas, kurių blankai pateikti internete. Taip paslaugos teikimo forma gali būti „teikiama“ visas 24 valandas per parą. Taip pat vyriausybinės organizacijos gali naudoti vidaus tinklą, intranetą ir elektroninį paštą taip bendraudamos tarpusavyje ir keisdamosi informacija bei duomenimis (G2G: Government to Government – valstybė valstybei);
3. naudojami sudėtingi technologiniai sprendimai, ir tuo pačiu klientai gauna didesnės vertės ir kokybės paslaugas. Geriausi pavyzdžiai – Valstybinės mokesčių inspekcijos suteikiama galimybė elektroniniu būdų pildyti ir teikti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčio ir kitas deklaracijas, taip pat Statistikos departamento suteikiama galimybė pildyti ir pateikti elektroniniu būdu statistines ataskaitas. Taip pat, ir organizuojant institucijų tarpusavio darbą ir bendradarbiavimą, diegiamos galimybės, pvz., ketvirtines ir metines finansines atskaitomybes siųsti elektroniniu būdu ir iš pateiktų atskaitomybių, specialių kompiuterinių programų dėka, sudaryti suvestines. Kitas svarbus darbą palengvinantis elementas – galimybė daryti valstybės biudžeto skiriamų asignavimų sąmatų pakeitimus ir iškilnojamus per valstybės biudžeto administravimo sistemą (VBAMS), kuri sujungia Finansų ministeriją, apskritis bei kitas pavaldžias įstaigas ir taip bendrai koordinuojamas institucijų darbas;
4. šioje stadijoje visos informacinės sistemos yra integruotos ir vartotojai gali gauti visas G2C ir G2B paslaugas vienoje vietoje (portale). Šios stadijos sudėtingumas – vidinių valstybės institucijų darbo metodų pokyčio būtinybė. Turi būti pakeista tiek Vyriausybės institucijų kultūra, tiek jose vykstantys procesai, tiek tarnautojų atsakomybės pasiskirstymas. Institucijų atskirų departamentų darbuotojai turi dirbti koordinuotai, neturi būti eskalacijos. Šioje stadijoje kaštų mažinimas, efektyvumas, efektingumas ir vartotojo patiriama nauda turėtų pasiekti didžiausias galimas reikšmes.
Išskiriama tokia e-valdžios paslaugų tipologija:

Informacinės paslaugos Komunikacinės paslaugos Transakcinės paslaugos
Pagal gyvenimo įvykius Informacija apie darbą (Darbo biržos skelbiama informacija), namus (namų ūkio skyrių ar savivaldybių pateikiama informacija gyventojams), išsilavinimą (švietimo įstaigų ir jas kuruojančių institucijų teikiama informacija), sveikatą (apskrities gydytojo tarnybos pranešimai visuomenei, patarimai, rekomendacijos, viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų teikiama informacija apie teikiamas paslaugas, jų įkainius ir pan.), kultūrą, transportą (pvz., savivaldybių tinklalapiuose teikiami viešojo transporto tvarkaraščiai ir maršrutų aprašymai), aplinkosaugą ir pan. Diskusijos apie pagrindinius valstybės gyvenimo įvykius (kreipimaisi į valdžios institucijas su įvairiais klausimais bei pasiūlymais, taip pat piliečių forumai, specialios diskusinės terpės pilietiniam dalyvavimui, bendruomeniniai forumai ir pan.).

Elektroniniai biuleteniai apie laisvus darbus ir pan. (pvz., galimybė užsisakyti, kad institucija ar įtaiga (Lietuvos darbo birža) į elektroninį paštą siųstų specialius leidinius ar biuletenius apie laisvas darbo vietas ir pan.) Bilietų ir kt. paslaugų užsakymas internetu (galimybė užsisakyti aviabilietus, bilietus į teartą taip pat telekomunikacijų, interneto įdiegimo paslaugas (TEO atveju) ir pan.)
Informacijos administravimas Priėjimo prie viešųjų paslaugų užtikrinimas.

Administracinių procedūrų gidas (pateikiama informacija, kaip pasikeisti pasą ar pažymėjimą ir pan.).

Viešieji registrai ir duomenų bazės (www.lrs.lt, IVPK teikiama informacija apie viešuosius registrus, bibliotekų katalogai ir pan.) Valstybės tarnautojų bendradarbiavimas su piliečiais e-paštu (tiesioginis, „gyvas“ kontaktas su piliečiais, atsakant į tiesioginius jų klausimus jiems asmeniškai) Įvairių apmokėjimo formų atsisiuntimas ir užpildymas internetu (pvz., galimybė susimokėti už komunalines paslaugas, telefoną ir pan.)
Politinis dalyvavimas Įstatymai, įvairūs dokumentai, politinės programos, konsultaciniai dokumentai (pvz., įvairios valdžios institucijos savo tinklalapiuose skelbia su jų veikla tiesiogiai susijusius įstatymus bei kitus teisės aktus, taip pat savo veiklą reglamentuojančius dokumentus, nuostatus, įstatus, institucijos vadovo naujausius įsakymus ar kitus paskelbtus dokumentus ir pan.; politinės partijos skelbia savo ideologijas, tikslus, politines programas, su kuriomis gali visi susipažinti).

Pagrindinė informacija, reikalinga sprendimų priėmimui (tie patys skelbiami dokumentai, taip pat įvairiausios viešai skelbiamos institucijų veiklos ataskaitos, įvairių tyrimų ir apklausų rezultatai (pastarosios informacijos gausu Statistikos departamento prie LRV tinklalapyje)). Tiesioginės diskusijos su politikais apie einamuosius valstybės reikalus (tiesioginių forumų, internetinių spaudos konferencijų metu, pvz., šiuo metu aktyviai vykdomos DELFI spaudos konferencijos internete, kur visi norintys gali aktyviai dalyvauti ir tiesiogiai internetu uždavinėti jiem aktualius klausimus pašnekovui).

Bendradarbiavimas su politikais e-pašto pagalba. Referendumas.

Rinkimai internetu (pvz. Estijos atvejis).

Visuotinės peticijos (vis dažniau plinta metodas kaip piliečiams elektroniniu paštu išsiuntinėjamos atsitiktiniu būdu nuorodos į internetinius puslapius, kur patalpinti atitinkami dokumentai (peticijos), prie kurių siūloma prisijungti; pvz., peticija už didesnį valstybės finansavimą moterų, sergančių krūties vėžiu, gydimui).

Lietuvoje už e-valdžios projektų rengimą atsakinga Vidaus reikalų ministerija, už e-mokymosi projektus – Švietimo ir mokslo ministerija, o už teledarbo ir e-darbo – Ūkio ministerija. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV atsakingas už vieningą registrų sistemos diegimą Lietuvoje. Taip pat veikia ir Registrų tarnyba, kuriose užduotis – rūpintis, kad įvairūs Lietuvoje kaupiami registrai funkcionuotų vieningai. Registras – tai duomenų kaupimo ir apdorojimo priemonė, duomenų bazė. Pvz., Lietuvoje kiekvienas pilietis – objektas duomenų bazėje, turintis savo identifikacinį kodą – asmens kodą. E-valdžios koncepcijos vieningą plėtotę skatina ir LRV nutarimu įteisinti reikalavimai, kad visų valstybės institucijų internetinių tinklalapių struktūros būtų suvienodintos ir turėtų skiriamuosius, atpažinimo rekvizitus.
Lietuvoje 2003 m. gruodžio mėn. pristatyti Valdžios elektroniniai vartai. Sukurta taikomoji programinė įranga bei įsigyta techninė įranga, parengtas nuorodų į paslaugas katalogas ir jo tvarkymo priemonės, sistemos administravimo priemonės ir dokumentai, užregistruoti oficialūs interneto vardai (www.govonline.lt, www.evaldzia.lt, www.epaslaugos.lt).
Šiuo metu populiariausios viešosios e-paslaugos tarp vartotojų – galimybė pasitikrinti informaciją apie darbdavio „Sodrai“ sumokėtus mokesčius, galimybė pasitikrinti autobusų eismo tvarkaraščius, galimybė naudotis Lietuvos bibliotekų informacijos sistema., galimybė naudotis elektronine pacientų išankstine registravimosi sistema, Valstybinės mokesčių inspekcijos koordinuojama elektroninė deklaravimo sistema, galimybė pasitikrinti suteiktų paslaugų ir išrašytų medikamentų apimtį, kompensuojamų vaistų išrašymas, galimybė sužinoti informaciją apie laisvas darbo vietas teritorinėse darbo biržose, galimybė sužinoti butų nuomos, eksploatacijos ir komunalinių paslaugų tarifus, galimybė naudotis „ELAS“ elektronine atsiskaitymų sistema su paslaugų tiekėjais.
Naujausios įdiegtos e-paslaugos Lietuvoje yra šios: galimybė sužinoti vidutines importuotinų prekių vertes, galimybė gauti informaciją apie valiutų kursus, galimybė gauti informaciją apie paslaugas ir jų tarifus, galimybė gauti leidimus (šią paslaugą teikia Muitinės departamentas prie LR finansų ministerijos), galimybė sužinoti įmokų kodus, galimybė pasitikrinti suteiktų medicininių paslaugų ir išrašytų medikamentų apimtį, galimybė pasitikrinti informaciją apie darbdavio „Sodrai“ sumokėtus mokesčius, galimybė pasižiūrėti teisinės informacijos, susijusios su vaistų kontrole, teminį sąrašą, galimybė naudotis informacijos apie vaistus ir medicininės paskirties produktus paieška, taip pat galimybė sužinoti informaciją, kokius dokumentus galima teikti (pastarąją paslaugą teikia LR ryšių reguliavimo tarnyba).
Taigi e-valdžios paslaugų teikime labai svarbūs dalyvavimo ir informuotumo veiksniai. Čia svarbus informavimo priemonių vaidmuo – jos skatina diskusijas, formuoja nuomonę ir taip daro įtaką veiksmams. Pagrindiniai komponentai siekiant, kad e-valdžios iniciatyva funkcionuotų efektyviai – žiniasklaida, diskusija, viešosios nuomonės formavimas ir dalyvavimas.
Industrinio amžiaus valdymo modelis palengva „stumiamas“ į šalį. Vakarų valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, pasireiškia piliečių politinis „atšalimas“,vidutiniškai besivystanti ekonomika, silpni socialiniai ryšiai, nebėra tokio aukšto dalyvavimo lygio, koks buvo 1970-1980 metais.
Koncentracija į žinių visuomenės skvarbą verčia permąstyti valdymo sampratą. Idealiausias naujo valdymo modelis – pilietis kaip vartotojas keičiasi į dalyvaujantį pilietį. Tokiu atveju sukuriamas naujas valdymo modelis kuriame patys piliečiai dalyvauja ir yra atsakingi už priimamus sprendimus („citizen as a shareholder“ modelis).
Valdžios vaidmuo skatinant efektyvų informacinių technologijų panaudojimą iš viso apima tris sferas:
1. e-administravimą. Tikslas – tobulinti ir gerinti valdymo formas ir procesus. Taip, kaip minėta, trumpinamas įprastinis administravimo procesas, gerinamas valdymas, stiprinami strateginiai ryšiai valdžios viduje, sukuriama įgalinanti darbo atmosfera;
2. piliečių suvienijimą per e-paslaugų teikimą (atsižvelgiant į aukščiau pateiktą kvalifikavimo lentelę; e-citizens ir e-services). Taip piliečiai įgalinami kalbėtis, bendrauti, keistis informacija su valdžios institucijomis, taip pat jų atsiliepimai bei aktyvus dalyvavimas yra pagrindas toliau tobulinti internetu teikiamas paslaugas, plėsti jų asortimentą. Lietuvoje tai ne labai pasitvirtina, nes ne labai sekasi į naują bendradarbiavimo aplinką perkelti realią elgseną – tai, ko nėra realiame gyvenime, nebus ir virtualiame;
3. ryšių tarp ir su bendruomenėmis kūrimą (e-bendruomenė – e-society). Tai padeda bendradarbiauti su verslo subjektais, taip pat kurti ir suburti bendruomenes glaudesniam bendradarbiavimui, kurti pilietinės visuomenės elementus. E-bendruomenių kūrimo pavyzdžiai – dalyvavimas ir veikla grupėse, socialinių tinklų kūrimas suburiant, pvz., kaimo bendruomenes ir skatinant jas bendrauti internete („Plačiajuosčio interneto“ įgyvendinamas, ES remiamas projektas, kuriuo diegiamas spartusis internetas kaimo vietovėse, viešosios interneto prieigos taškų skaičiaus didinimas ir pan.).
Taigi, apibendrinant galima pasakyti, kad pagrindinis e-valdžios koncepcijos tikslas – padaryti valstybinių institucijų biurokratinę sistemą pigesne, efektyvesne, lankstesne nei ji yra dabar. Tai suvokti padeda tokios sąvokos, kaip:
• atvira vyriausybė (open government) – siekiama informacijos kokybės didinimo internete. Tam užtikrinti priimami dokumentai prieinami ir internete;
• į vartotojus orientuota, įtinklinta vyriausybė (customer oriented government, networked government) – naujas paslaugų ir informacijos mainų tarp skirtingų bendradarbiavimo lygmenų (valdžios-piliečių, valdžios-verslo) skleidimas.
Pagrindinės e-valdžios įdiegimo gairės yra šios:
1. kurti paslaugas pagal piliečių poreikius. Kai žmonės bendrauja su vyriausybe, jie nori tai daryti sau patogiais būdais. Jie nori aukštos kokybės paslaugų, kurios yra prieinamos, patogios ir saugios. Strategija turi numatyti būdus, kaip teikti paslaugas piliečiams suprantamu būdu;
2. padaryti vyriausybę ir jos paslaugas labiau prieinamas. Paslaugos, kurias įmanoma teikti elektroniniu būdu, taip ir turėtų būti teikiamos. Tokių paslaugų pasiekiamumas galėtų būti užtikrinamas per mobiliuosius telefonus, skaitmeninę televiziją ir asmeninius kompiuterius. Tai neturi būti asmeninio kontakto vengimo priežastis. Nauji bendravimo su vyriausybe būdai pakeis santykius tarp piliečių ir vyriausybės, valstybinės institucijos ir įstaigos labiau atsižvelgs į piliečių nuomonę. Taip pat svarbu užtikrinti ir žmonių pasitikėjimą naudojamomis sistemomis bei užtikrinti jų asmeninių duomenų saugumą;
3. socialinio įtraukimo principas. Paslaugos turi būti prieinamos visiems ir nesudėtingos naudoti. Skaitmeninė televizija ir mobilieji telefonai tampa vis svarbesne interneto pasiekimo priemone. Vyriausybė turi siekti palengvinti priėmimą prie interneto visiems piliečiams, tiek individualiai, tiek bendruomenėse. Telefonas, žinoma, išlieka patogiausia komunikacijos priemone, tačiau „skambinimo centrų“ darbas turi būti tobulinamas, suteikiant jų personalui priėjimą prie informacijos tinklų, kas leistų jiems teikti kokybiškesnes paslaugas (šios tendencijos matomos skambinant trumpaisiais informacijos numeriais). Taip pat reikia vis plėsti priėjimo prie interneto galimybes neįgaliesiems (dabar daugelio valstybės institucijų interneto svetainės pritaikytos ir neįgaliesiems);
4. geresnis, efektyvesnis informacijos naudojimas.

Išvados:
• naujos informacinės technologijos suteikia galimybę pereiti nuo atstovaujamosios demokratijos prie dalyvaujamosios. Dėka to galima aktyviau ir veiksmingiau dalyvauti priimant sprendimus, stebėti viešosios administracijos veikimą, matyti kasdienines jos užduotis ir veiklos rezultatus;
• žmonės įgyja galimybę skleisti savo mintis bei sumanymus interneto svetainėse. Šalia tradicinių žiniasklaidos priemonių susikuria papildomi informacijos sklaidos kanalai;
• platus informacinių technologijų taikymas valstybės valdymo sferoje neišvengiamai skatina valdymo reformas;
• efektyvumui užtikrinti reikia suderintai veikiančios registrų sistemos. Lietuvos interneto bendrovės nesugebėtų parengti registrų sistemos, veikiančios internete;
• esamos darbo vietos, dėka naujų informacinių technologijų panaudojimo galimybių, neatpažįstamai keičiasi, taip pat reikalaudamos iš dirbančiųjų naujų mastymo būdų, įgūdžių bei savybių. Keičiasi patys darbo organizavimo principai, akcentuojamas daugelio veikos sferų išmanymo poreikis (multi-skilling);
• vyksta pokyčiai visuomenėje, atsiranda naujų priemonių visuomenės sanglaudai stiprinti, kurios anksčiau buvo neprieinamos ar pernelyg brangios. Tačiau socialinės atskirties problemos vis dar egzistuoja;
• plinta nuotolinis mokymas, nuotolinių darbo vietų kūrimas, telemedicinos paslaugos – visa tai atveria naujas galimybes telkti visuomenę, didinti jos gerovę;
• griečiau buriasi tarptautinė bendruomenė – informacijos ir laiko plotmėje nyksta geografinio atstumo sąvoka.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS:

E-Europe – „Elektroninės Europos“ iniciatyva („Informacinė visuomenė visiems“). Dokumentas, pirmąkart paskelbtas 1999 metais. Jame akcentuojama pigesnis ir greitesnis internetas, investicijos į žmogiškuosius išteklius, informacinio turinio kūrimas. Taip pat jame kalbama apie e-valdžią bei valdžios institucijų priartinimą prie piliečių ir verslo.

E-valdžia – tai valdžia, laiduojanti patogią viešosios informacijos prieigą ir efektyviai teikianti viešąsias paslaugas, pasitelkdama naujausias komunikacijos bei informacijos technologijas.

Elektroninė viešoji paslauga – tai paslauga, suteikianti asmeniui galimybę jo buvimo vietoje skaitmeniniu pavidalu viešaisiais kompiuterių tinklais atlikti jo poreikius tenkinančias įvairias procedūras bei gauti informaciją.

Elektroniniai duomenys – tai visi duomenys, kurie tvarkomi informacinių technologijų priemonėmis.

Elektroninis parašas – tai duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų autentiškumui patvirtinti ir (ar) pasirašančiam asmeniui identifikuoti.

Registras – tai duomenų ir kitos informacijos susisteminimo, kaupimo, saugojimo ir naudojimo priemonė.

Registro tvarkymas – registro duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas ir teikimas.

Valstybės registrai – tai tam tikros srities valstybinės reikšmės objektus reikiamai parodantys, kompiuteriniais tinklais tvarkomi, vientisi arba paskirstyti duomenų bei dokumentų rinkiniai, kuriuos sudaro objektų identifikavimo kodai (žymekliai), objektų pavadinimai ir kiti jų požymiai, nurodyti registrų steigimo aktuose.

Viešoji paslauga – tai valstybės ar savivaldybių įsteigtų specialiųjų įstaigų bei organizacijų veikla, teikianti gyventojams socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų numatytais atvejais bei tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir privatūs asmenys.

E-valdžios pagrindinis tikslas, pagrindinė idėja – padaryti valstybinių institucijų biurokratinę veiklos sistemą pigesne, efektyvesne, lankstesne, nei ji yra dabar. Būdas tam pasiekti – informacinių technologijų naudojimo institucijų darbe plėtojimas, t.y. įvairių dokumentų, duomenų bazių ir pan. perkėlimas iš popieriaus į skaitmenines laikmenas, informacijos bei paslaugų tekimas piliečiams elektroniniais būdais (interneto tinklalapiuose, elektroniniu paštu, specialiomis kompiuterinėmis programomis ir pan.).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.