E-demokratijos kūrimas

Tema 10:
INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTRA IR POLITIKA: E-DEMOKRATIJOS PRIELAIDŲ KŪRIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

Kalbant tiek apie politinę kultūrą, tiek apie viešąją erdvę šiais modernių technologijų ir informacinės visuomenės kūrimosi laikais neišvengiamai tenka minėti ir e-demokratijos sąvoką. E-demokratija susideda iš dviejų elementų, iš kurių pirmasis mums visiems įprastas, o antrasis – nulemtas permainų šiuolaikinėje informacinių technologijų plėtros ir informacinės visuomenės kūrimosi eroje:
• tai parlamentinė demokratija. Žmonės išrenka savo atstovus, kuriems deleguoja politinę valdžią ir taip patys netiesiogiai dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose (per savo delegatus);
• ji praturtinta naujos politinės sprendimų priėmimo sistemos paieškomis, atsirandančiomis su informacijos amžiaus ir informacinės visuomenės sąvokomis.
Dalyvaujančios demokratijos tikslas – skatinti visus piliečius nelikti abejingais ir aktyviai įsijungti į politinę veiklą. Galima išskirti keletą būdų, kaip piliečiai gali būti įtraukiami į tokį dalyvavimą:
• Per narystę grupėje. Narystė grupėje išplečia piliečių interesų lauką. Dėl to visuomenės reikalai ir politiniai dalykai tampa artimi vieni kitiems;
• Per suvedimą su kitus interesus turinčiais žmonėmis. Užsimezgę nauji kontaktai ir pažintys bei socialiniai ryšiai įtraukia individą į naujas veiklos formas, iš kurių viena gali būti ir politika;
• Per autonomiškai lavinamus socialinio bendravimo įgūdžius bei vadovavimo gebėjimus. Tai itin vertinama politinio bendradarbiavimo sferoje;
• Per naujo kanalo, kuriuo pilietis gali vykdyti veiksmus, kurie paveiktų ir nulemtų politikų veiksmus, atradimą ir naudojimą.
Šiuo metu politinis susvetimėjimas yra pasiekęs kritinę ribą. Tai įrodo, jog didelė visuomenės dalis nepasitiki svarbiausiomis demokratijos institucijomis – politinėmis partijomis, vyriausybe, parlamentu ir teismais. Taip pat, Europos Sąlygos lygmenyje, tai parodo viena ryškiausių šių laikų jos egzistencijos problemų – demokratinis deficitas tarp ES institucijų, politinio elito bei tarp ES valstybių narių piliečių. Vykstant informacinės visuomenės plėtrai turi būti vykdomos ir naujesnės politinės sprendimų priėmimo sistemos paieškos. Informacinė visuomenė įtakoja politinės sistemos virsmą iš parlamentinės demokratijos į dalyvaujamąją.
Išskiriamos šios prielaidos dalyvaujamajai demokratijai atsirasti:
1. keičiasi eilinių piliečių elgesio modeliai. Jie vis mažiau linksta tenkinti vien tik materialines savo reikmes, vis dažniau pagrindiniu jų troškimu tampa savirealizacija;
2. valstybės ir komercinių įmonių galia stipriai išaugo, jų priimami sprendimai įtakoja visų žmonių gyvenimus. Pavyzdžiui, branduolinės energetikos, taršos ir pan. problemos tiesiogiai įtakoja eilinių piliečių gyvenimą, tačiau bet kokio sprendimo priėmime piliečiai gali dalyvauti tik referendumo metu, kurie pasaulinėje politinėje praktikoje naudojami gan retai;
3. dauguma klausimų, į kuriuos mes siekiame ir turime atsakyti – visą žmoniją liečiančios globalios problemos, nevaržomos valstybių sienų. Tokių problemų ir klausimų sprendimas tiesiogiai įtakoja visų žmonių gyvenimą;
4. techniniai sunkumai, kurie iki šiol neleisdavo visiems piliečiams tiesiogiai dalyvauti sprendimų priėmime, dabar jau sprendžiami informacinių ir komunikacinių technologijų revoliucijos rezultatų dėka.
Aktyvus dalyvavimas politiniuose procesuose neįmanomas, jei nėra dalyvavimo kanalų. Reikėtų priminti, kad dalyvavimo politinėje kultūroje kanalai skirstomi į penkias rūšis:
1. institucinis kanalas. Geriausias tokio kanalo pavyzdys – referendumas, kuris būna suplanuotas iš anksto, ir jame dalyvaudami piliečiai gali išreikšti savo politinę valią. Šio dalyvavimo kanalo specifika yra ta, kad toks dalyvavimas yra iš anksto suplanuotas, fiksuotas, turintis tam tikrą nustatytą laiką;
2. korporatyvusis/organizacinis veiksmas. Tai toks kanalas, kai piliečių grupė tampa aktyvia politine organizacija, politine jėga ir taip daro poveikį priimant politinius sprendimus;
3. spontaniškas veiksmas. Toks dalyvavimo kanalas galėtų būti, pvz., protestas, piliečių maištas, demonstracija (tiesioginis veikimas). Tokie dalyvavimo būdai dažniausiai skatinami emocinio nusiteikimo, tai emocionalūs poelgiai;
4. neformalus dalyvavimas. Tai dalyvavimo kanalas, kai piliečių nuomonę ir interesus atstovauja žiniasklaidos priemonės ir skaitytojai pritaria komentaruose, straipsniuose skelbiamoms įžvalgoms, nuomonėms. Šis kanalas neformalus, nes vyksta per tarpininkus. Toks neformalus dalyvavimas geriausiai paaiškina posakio „žiniasklaida – ketvirtoji valdžia“ reikšmę;
5. pakeičiamasis dalyvavimo kanalas. Kiekvienoje visuomenėje istoriškai susiklosto tam tikros tradicijos, ir, atsižvelgiant į to meto sąlygas, atsiranda pakeičiamieji dalyvavimo būdai, kaip piliečiai veikia politinę netiesiogiai, tačiau savo veiksmais, be tarpininkų (pvz., Skandinavijoje – jungimasis į grupes, visuomeninius tinklus; SSRS Lietuvoje – dalyvavimas kultūrinėje veikloje ir intensyvus domėjimasis ja). Yra prielaidų manyti, kad ten, kur atsiranda elektroninės iniciatyvos, tai tampa būdų aktyviau išreikšti savo nuomonę.
E-demokratija – tai įvairių informacinių technologijų panaudojimas turint tikslą palaikyti tokius politinius procesus, kaip politinių institucijų skaidrumas, skleidžiamų žinių interpretavimas, įtakos piliečių nuomonei darymas, valdžios veiksmų bei dienotvarkės formavimas ir piliečių politinė socializacija (politinės kompetencijos ugdymas).
Lietuvoje, kaip ir kitose pokomunistinėse valstybėse, reikia skatinti dalyvaujamosios, e-demokratijos vystymąsi. Tačiau, nepaisant visų pastangų, vis dar susiduriama su šio proceso stabdžiais, iš kurių svarbiausi šie:
• centralizuotas sprendimų priėmimo mechanizmas, kuriame dalyvauja pagrindinės valstybės valdžios institucijos;
• neaiškus kai kurių sprendimų priėmimo mechanizmas. Inicijuojami nauji projektai, tačiau apie daugelį jų nėra pranešama visuomenei, neklausima ne tik piliečių, bet ir suinteresuotų nevyriausybinių ir kitų organizacijų nuomonės. Taip pat ne labai aišku, kaip priimami smulkūs administraciniai sprendimai, svarbūs institucijų vidinėje veikloje ir pan.;
• neaiški institucijų veiklos koordinacija (neaišku, kas už ką atsakingas). Tai akivaizdu žiūrint į informacinės visuomenės kūrimo ir vystymosi bei plėtros procesus skatinančių ir prižiūrinčių institucijų hierarchiją ir tarpusavio sąveiką Lietuvoje;
• lėtos ir neveiksmingos administracinės struktūros;
• prastas tarpinstitucinis ir vidinis institucijų padalinių bendradarbiavimas (institucijų viduje nėra deleguojamos funkcijos, priverčiančios tarnautojus jaustis atsakingais ne tik už savo tiesioginių pareigų atlikimą, bet ir už aktualios bei svarbios informacijos dalinimąsi su kitais padaliniais ar institucijomis);
• pilietinių iniciatyvų trūkumas, tarpinių grandžių tarp piliečių ir valdžios institucijų nebuvimas. Kol kas nėra efektyvaus mechanizmo, kaip sklandžiai keistis informacija.

Galimos kelios e-demokratijos palaikymo formos, kurios pateikiamos lentelėje:
Demokratijos aspektai
Didžiausias skaidrumo laipsnis (demokratiniai procesai nekelia abejonių) Didžiausias dalyvavimo laipsnis (gali dalyvauti vienu metu didžiausias piliečių skaičius, tačiau dažniausiai po vieną, nekoordinuodami savo veiksmų grupėse) Didžiausias apgalvojimo, tarimosi laipsnis (taip sėkmingai įgalinamos vienu metu dalyvauti ir teikt savo pasiūlymus žmonių grupės, t.y. tai palankiausia aplinka bendriems interesams atsirasti ir jiems išreikšit)
e-dalyvavimo technikos e-prieinamumas (tiesiog gebėjimas susipažinti su tam tikra internete patalpinta informacija, dokumentais ir pan.) X
e-konsultacijos (e-paštu, užduodant klausimus institucijų tinklalapiuose ir pan.) X
e-peticijos (kai piliečiams e-paštu išsiuntinėjamos internetinės nuorodos į tinklalapius, kur patalpintos peticijos, prie kurių siūloma prisijungti, kurias siūloma pasirašyti) X
e-balsavimas (balsavimas už kažkokius priimamus sprendimus, o taip pat galimybė dalyvauti e-būdu organizuotose valdžios atstovų rinkimuose – toks atvejis jau buvo mėgintas įgyvendinti Estijoje) X
e-forumai (diskusijos internetinėje erdvėje tam tikrais aktualiais klausimais) X

E-demokratija turi du raiškos polius. Viena vertus tai – raiškos ir dalyvavimo galimybė bei laisvė reikšti savo idėjas (kaip matosi iš aukščiau pateiktos lentelės). Antra vertus, čia svarbi abipusė komunikacija, dalyvaujanti komunikacija (pliuralistinio kalbėjimo, bendradarbiavimo šansai; ypač tai akivaizdu, kai kalbame apie e-referendumus).
E-demokratija – tai informacinių technologijų naudojimas ir naujų informacijos pateikimo strategijų kūrimas. Informacinės technologijos keičia demokratinio dalyvavimo sąlygas jas išplėsdamos ir supaprastindamos. Informacinių technologijų poveikis politinei komunikacijai pasireiškia tuo, kad vyksta erdvės ir laiko sąvokų kaita, kuri mažina barjerus dalyvauti politikoje, politikos naujienų pateikimas tampa žymiai operatyvesnis, atsiranda daugiau galimybių piliečių ir politikų sąveikai bei bendradarbiavimo interaktyvumui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.