Tema 13:
INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTRA IR VALDYMO TRANSFORMACIJOS: INFORMACIJOS VADYBOS ASPEKTAI, E-ADMINISTRAVIMAS
Šiais laikas, sparčiai vystantis informacinėms ir komunikacinėms technologijoms, visuomenei transformuojantis į žinių visuomenę, keičiantis piliečių informavimo metodikoms, valdžios institucijos taip pat turi prie to prisitaikyti. Politikai turi užsiimti ne tik vienakrypčiu informacijos skleidimu, bet ir naujienų vadyba. Žodis „vadyba“ atskleidžia, kad ir į politiką veržiasi informacijos pateikimo suverslinimo tendencijos, ir tai šiais laikas nieko nebešokiruoja, vakarų valstybėse tai tampa įprastiniu politinės komunikacijos transformacijos keliu. Politinių naujienų skleidėjai, institucijos norėdamos patraukti piliečių dėmesį turi naudotis įtakingų tarpininkų – žiniasklaidos priemonių – paslaugomis. Tačiau tam, kad naujienos būtų pateikiamos efektyviai ir pozityviai, neužtrenka jų „numesti“ elementariu pavidalu (taip, kaip būdavo ankščiau). Informaciją institucijos turėtų ruošti atsižvelgdamos į kiekvienos žiniasklaidos priemonės pasirinktą veikos ir informavimo politikos specifiką, į jų poreikius, nes antraip galimas nesusikalbėjimas. Nesusikalbėjimas tarp politinių institutų ir žiniasklaidos priemonių skatina neadekvačios ir iškraipytos informacijos sklaidą piliečiams arba, kitu atveju, ta informacija galutinio tikslo visai gali nepasiekti. Taigi dėl šių priežasčių politinėje komunikacijoje naujienų vadyba ir ypatingas dėmesys žiniasklaidos priemonių pasirinktai veiklos specifikai yra labai svarbūs.
Turi atsirasti žiniasklaidinė demokratija, nes:
• Žiniasklaida – tai netiesioginis piliečių dalyvavimo kanalas, kai piliečiai reguliuoja savo rinktus atstovus, tačiau netiesiogiai, t.y. pritardami nuomonei, išsakomai žiniasklaidos priemonėse. Pritarimas demonstruojamas perkant laikraščius, žiūrint televizijos laidas, klausant radijo forumus ir pan.;
• Vyksta politinės komunikacijos transformacija – žiniasklaida tampa politinės sistemos centru, perima iš politinių partijų daugelį informavimo funkcijų. Tai vyksta per bendravimą su rinkėjais, per informacijos sklaidą, per piliečių mobilizavimą;
• Valstybinių institucijų veikla pradedama planuoti ir tai daroma kartu prisitaikant prie žiniasklaidos priemonių veiklos specifikos.
Politinės ir administracinės valdžios institucijos jau nebegali planuoti savo veiklos atskirai, t.y. visiškai neatsižvelgdamos į tikslines auditorijas bei žiniasklaidos priemonių reikalavimus. Turi būti grįžtamasis ryšys ir tam pritaikomos viešųjų ryšių akcijos. Žiniasklaidinė demokratija reiškia, kad reikalinga nuolatinė kampanija, nuolatinis savo veikos teigiamų pusių ir savo aktyvumo įrodinėjimas.
Valdžios požiūriu žiniasklaida galinga, nes:
• Yra informacijos sklaidos kanalas;
• Sukuriamas politinis diskursas, ir jis sukuriamas ne tik vertikalus – siekis bendrauti tarp valdžios ir visuomenės, bet ir horizontalus – siekis efektyviau bendradarbiauti tarpusavyje, tarp skirtingų institucijų, politikų ir valdžios lygmenų;
• Sudaromas tvarkaraštis vartotojams, piliečiams, apie ką siūloma gvoti, kuo domėtis, pateikimas vartotinos informacijos turinys. Yra pateikiami pasiūlymai, apie ką galvoti, tačiau ne kaip galvoti. Dažnai vienintelis siekis būna, kad apie vieną ar kitą įvykį kalbėtų, o jau kaip – gerai ar blogai – tampa nebe taip svarbu;
• Žiniasklaida yra aktyvus veikėjas, ji dalyvauja visuomenės informavime, inicijuoja bei keičia diskusijas. Vis dažniau, savo galinga įtaka, ji paneigia procesą „iš viršaus į apačią“, suaktyvindama procesą „iš apačios į viršų“, nes žiniasklaidos priemonės yra labai aktyvios bei dažniausiai pačios renkasi, ar institucijų teikiama informacija joms tinkama, naudinga ir ar jas ji domina. Taigi geriausias variantas yra institucijoms su žiniasklaida nekonfliktuoti, o kaip tik atsižvelgti į pastarosios logiką.
Atvejo analizėje, kurioje buvo tiriama europinių naujienų sklaida Europos žiniasklaidoje, žiniasklaidos priemonės, žurnalistai išskyrė tokius neigiamus aspektus, su kuriais susidurdavo gaudami informaciją iš Europos Sąjungos institucijų bei struktūrų:
• Informacija teikiama pernelyg sudėtinga, perkrauta specifiniais veikos terminais, nepritaikyta eiliniam vartotojui;
• Informacija nepritaikyta žiniasklaidos logikai. Šiais laikais, egzistuojant „informacijos protrūkio“ tendencijoms, žurnalistams fiziškai nebelieka laiko institucijų teikiamą informaciją smulkiai analizuoti, perdirbinėti ir dešifruoti į patrauklią, informatyvią bei vartotojams priimtiną informacinę žinutę;
• Informacija pernelyg biurokratizuota;
• ES institucijos naudoja blogą komunikacijos politiką;
• Informacija sudėtinga, neįdomi;
• Nėra kritinio diskurso;
• Dominuoja vidaus politika (ekonomika ir pan.).
Taigi, kuo toliau tuo svarbiau valdžios institucijoms, politinėms partijoms ir patiems politikams užsiimti informacijos vadyba, o ne tik naujienų sklaida. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į žiniasklaidos logiką ir tokių būdu ją paversti ne priešu, o bendrininku siekiant vieningo tikslo – efektyviai ir vieningai informuoti piliečius bei sulaukti grįžtamojo ryšio (institucijoms, valdžiai – patarimų, pasiūlymu bei pritarimo jų vykdomai veiklai, o žiniasklaidai – susidomėjimo ir didesnio vartojimo). Palaipsniui pereinama nuo plotinių žinių valdymo prie į žiniasklaidą orientuotos plotinių naujienų sklaidos vadybos.
Čia svarbi e-administravimo sąvoka. E-administravimas – procesas, kuriuo siekiama tobulinti ir gerinti valdymo formas ir procesus. Jo dėka pasiekiamas geresnis valdžios ir institucijų veiksmų administravimas, trumpinamas pats administravimo procesas, užtikrinami ir palaikomi strateginiai ryšiai valdžios viduje, sukuriama darbui palanki ir įgalinanti atmosfera.
E-administravimo dėka gerinamas viešojo administravimo efektyvumas, skatinamas informacijos sklaidos proceso kūrybiškumas, atsiranda nauja sprendimų priėmimo aplinka, vyksta demokratijos plėtra bei užtikrinamos naujos piliečių dalyvavimo galimybės.
Institucijos turi formuoti ir kurti informaciją, atskirai pritaikytą skelbimui internete, savo internetiniuose tinklalapiuose bei taip pat internetiniuose žinių portaluose. Tokia informacija turi būti informatyvi, tačiau kartu ir paprasta, patraukianti dėmesį bei neapsunkinanti pernelyg specifiniais, techniškais veiklos sferą apibūdinančiais terminais. Tinklalapiuose skelbiama informacija, pageidautina, turėtų būti taip pat pakankamai iliustratyvi. Tai skatintų didesnį piliečių domėjimąsi, aktyvumą bei greičiau pasiektų institucijos užsibrėžtų informavimo tikslų.
Laibai svarbi technologinė interneto galimybė – hipertekstualumas. Jo dėka paprastoje informacinėje žinutėje ar pranešime, institucija gali įdėti aktyvias nuorodas į pilnus, nesupaprastintus veiklos dokumentus, įstatymus, įsakymus bei kitus teisės aktus. Tai naudinga palengvinant žmonių, besidominčių išsamesne įvykių ar veiklos analize, informacijos paieškas. Taip pat tai naudinga ir vidiniams organizacijos darbuotojams ar kolegialių arba pavaldžių institucijų bei įstaigų darbuotojams.
Labai naudinga e-administravimo dėka palaikyti tiesioginį ryšį tiek su tikslinėmis institucijų veikos auditorijomis, tiek su darbuotojais.
Kalbant apie efektyvu grįžtamojo ryšio sukūrimą, naudingos tokios priemonės, kaip institucijų tinklalapiuose suteikiamos galimybės išsakyti piliečiams savo nuomones bei pozicijas vienais ar kitais aktualiais institucijų veiklos klausimais. Taip pat galimybės sudalyvauti momentinėse apklausose, galimybės užduoti piliečiams rūpimus, aktualius klausimus. Tai naudinga ne tik piliečiams, bet ir pačioms institucijoms, nes, reaguodamos į bendradarbiavimo su visuomene rezultatus, jos gali sėkmingiau numatyti savo vidaus veiklos administravimo reformų būtinybę ar net valstybės vykdomos politikos sričių reformų poreikį.
Kalbant apie vidinio ryšio tarp organizacijos darbuotojų palaikymą, e-administravime svarbi galimybė darbuotojams bendradarbiauti, dalintis ir keistis informacija naudojantis vidiniu – intraneto – tinklu. Tai pagreitina darbų atlikimą, bendradarbiavimą daro efektyvesnį ir naudingesnį siekiant darnių organizacijos veiklos rezultatų. Taip pat, organizuojant veiklą tarp kelių institucijų, įvairių naujų programų pagalba, yra padedama greičiau apjungti jų vykdomas funkcijas ir greičiau gauti sėkmingesnį rezultatą. Kaip pavyzdžius galima paminėti VBAMS programą (Valstybės biudžeto administravimo programą), kurios dėka kompiuteriniu būdu tarp Finansų ministerijos ir kitų Vyriausybei pavaldžių ministerijų, institucijų bei įstaigų prižiūrimas ir tvarkomas asignavimų paskirstymas, tvarkomos, tikslinamos sąmatos, daromos biudžeto korekcijos. Jos dėka darbas vyksta žymiai sparčiau ir finansavimas skirstomas žymiai efektyviau.
Kitas pavyzdys – Statistikos departamento prie LRV ar Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamos galimybės teikti statistines ataskaitas ar mokesčių deklaracijas elektroniniu būdu. Tai taip pat labai spartina darbus ir administravimą.
Taigi bet kokiu atveju e-administravimas taupo tarnautojų darbo laiką, didina institucijų veiklos efektyvumą, taupo laiko, informacijos resursus. Labai svarbi ir stipresnio grįžtamojo ryšio tarp visuomenės bei valdžios atsiradimo galimybė.