Dzūkijos gandras, Visas kūnas baltas, tik sparnai juodi. Snapas ir kojos raudonos. Pasmakrė neplunksnuota ir raudona. Jauniklių sparnai juodi, rusvo atspalvio. Snapas ir kojos tamsiai rudos, bet po dviejų savaičių pasirodo ir antrasis pūkinis apdaras.
Gandras skrenda,Arealo vakaruose paplitęs nuo Jutlandijos, Suomijos įlankos šiaurėje iki Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų pietuose ir iki Ukrainos, Užkaukazės rytuose. Kita yra Vidurinėje Azijoje.Žiemoja Indijoje, Afrikoje. Lietuvoje labai dažna rūšis, aptinkama visoje šalies teritorijoje (gausiausiai – Suvalkijoje, Pamaryje). Atskrenda kovo mėnesį, išskrenda rugpjūčio pabaigoje. Dauguma Lietuvoje žieduotų gandrų žiemoja Rytų Afrikoje nuo Ugandos iki žemyno pietų.
Baltasis gandras, Baltieji gandrai peri ant pastatų stogų, medžiuose, ant stulpų, vandentiekio bokštų. Gandrams įsikurti dažniausiai padeda žmonės, įkeldami lizdų pagrindus. Patys gandrai susineša gana dideles šakas, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą ir kt. Lizdą stato nuolat, net ir kai jaunikliai auga. Gyvendami tuose pačiuose lizduose ir visaip jį remontuodami, sumontuoja gana didelį statinį, kuris neretai per gandrų peštynes ir stiprius vėjus nukenčia. Maitinasi beveik vien gyvūniniu maistu. Jo ieško drėgnose pievose, balose ir ganyklose. Gaudo vabzdžius, kitus bestuburius, žuvytes, varliagyvius, ant žemės perinčių paukščių jauniklius. Kartais ryja peles, žiurkes, įvairius roplius. Varlės sudaro tik nežymią raciono dalį
