5.

6.998 straipsnis. Draudimo sumos ginčijimas
Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida.

11.

3. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės nepriklausomų draudimo tarpininkų filiale privalo dirbti draudimo brokeriai ar kiti asmenys, pagal šios Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų reikalavimus galintys būti atsakingi už nepriklausomo draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimą.

13.

83 straipsnis. Automatinis draudimo sutarties termino pratęsimas
1. Suėjus draudimo sutarties terminui, draudimo sutartyje nustatytais atvejais draudimo sutarties terminas gali būti automatiškai pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jei draudimo sutarties šalis nepareiškia nesutikimo pratęsti sutartį.

15.

136 straipsnis. Užsienio valstybių draudimo įmonių filialų draudimo sutarčių pasibaigimas
1. Priežiūros komisijai panaikinus leidimą užsienio valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai dėl to, jog filialo įsipareigojimai viršija filialui priskirtą turtą, ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. Šių sutarčių draudėjai įgyja kreditorinio reikalavimo teisę į sumokėtos draudimo įmokos dalį už laikotarpį nuo leidimo filialo draudimo veiklai panaikinimo iki draudimo sutartyje numatyto draudimo sutarties termino pabaigos.
2. Jei nuo leidimo filialo draudimo veiklai panaikinimo iki Priežiūros komisijos nustatyto termino pabaigos teisės ir pareigos pagal gyvybės draudimo sutartis nėra perleidžiamos, šios sutartys pasibaigia.
3. Jei filialo įsipareigojimai tampa didesni už filialui priskirtą turtą po leidimo filialo draudimo veiklai panaikinimo, Priežiūros komisija konstatuoja šį faktą nutarimu. Tokiu atveju ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. Priežiūros komisija nustato terminą perleisti teises ir pareigas pagal gyvybės draudimo sutartis; jei per Priežiūros komisijos nustatytą terminą teisės ir pareigos pagal gyvybės draudimo sutartis nėra perleidžiamos, šios sutartys pasibaigia.

21

24 straipsnis. Draudimo įmonės valdyba
1. Kol bus išrinkti draudimo įmonės valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, draudimo įmonė privalo pateikti Priežiūros komisijai jos nustatytos formos informaciją ir gauti Priežiūros komisijos pritarimą asmenų, pretenduojančių eiti išvardytas pareigas, kandidatūroms. Priežiūros komisija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų.
2. Draudimo įmonės valdyba, be kitų įstatymuose ar įstatuose nurodytų funkcijų, atlieka šias funkcijas:
1) nustato draudimo įmonės strateginius tikslus, priemones siekti šiems tikslams, priemonių stebėjimo ir rezultatų įvertinimo tvarką;
2) nustato ir tikrina draudimo įmonės nepriklausomą rizikos valdymo strategiją, susijusią su vykdoma draudimo įmonės veikla, ypač su sandorių, nurodytų šio Įstatymo 50 straipsnyje, atpažinimu, įvertinimu, stebėjimu ir kontrole;
3) nustato draudimo sutarčių sudarymo tvarką, taikomą ir priklausomiems draudimo tarpininkams, ypatingą dėmesį skirdama informacijos, reikšmingos sudarant draudimo sutartį, atskleidimui draudėjams, kiekvieno draudėjo interesų pagarbai ir apsaugai, užtikrina, kad draudimo taisyklių sąlygos atitiktų teisės aktų nuostatas;
4) nustato pranešimų apie draudiminius įvykius, pranešimų apie įvykius, kurie gali būti pripažinti draudiminiais, bei šių pranešimų tyrimo rezultatų apskaitos tvarką, draudiminių įvykių ir įvykių, kurie gali būti pripažinti draudiminiais, tyrimo taisykles;
5) nustato draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundų nagrinėjimo ir atsakymo pareiškėjams teikimo tvarką, kuri privalo būti viešai paskelbta draudimo įmonės interneto tinklalapyje ir pateikta kiekvieno suinteresuoto asmens reikalavimu, suinteresuotam asmeniui apmokėjus pateikimo išlaidas;
6) patikrinusi reputaciją, kvalifikaciją ir patirtį, skiria bei atleidžia administracijos vadovą, vyriausiąjį buhalterį, vyriausiąjį aktuarijų;
7) nustato administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio, vyriausiojo aktuarijaus darbo apmokėjimo tvarką;
8) nustato asmenų, kurie ketina eiti vadovaujamąsias pareigas draudimo įmonės administracijoje, kvalifikacijos, nepriekaištingos reputacijos ir patirties tikrinimo tvarką, užtikrina, kad asmenys, priimantys sprendimus draudimo įmonės investicijų ir (ar) turto valdymo klausimais, būtų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti ir patyrę;
9) įgyvendina Priežiūros komisijos rekomendacijas draudimo įmonės valdymo stiprinimo bei skaidraus, patikimo ir apdairaus valdymo klausimais.
3. Kol bus išrinktas draudimo įmonės administracijos vadovas, draudimo įmonės valdyba privalo pateikti Priežiūros komisijai jos nustatytos formos informaciją ir gauti Priežiūros komisijos pritarimą asmens, pretenduojančio eiti administracijos vadovo pareigas, kandidatūrai. Priežiūros komisija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų.
4. Paskyrusi vyriausiąjį buhalterį ir (ar) vyriausiąjį aktuarijų, draudimo įmonės valdyba per 10 dienų privalo pateikti Priežiūros komisijai jos nustatytos formos informaciją apie šiuos asmenis.

24.

2. Draudimo rizika taip pat laikoma didele, jeigu ji priklauso šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3, 8, 9, 10, 13 ir 16 punktuose nurodytoms draudimo grupėms ir šios rizikos draudėjas viršija mažiausiai 2 šiuos dydžius:
1) draudėjo balanse nurodyta turto vertė yra ne mažesnė kaip 6 200 000 eurų;
2) draudėjo grynosios pajamos yra lygios arba viršija 12 800 000 eurų;
3) draudėjo vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus yra ne mažesnis kaip 250.

3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;
8) turto (išskyrus šios dalies 3–7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;
9) turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą);
10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas
16) finansinių nuostolių draudimas;

26.

Draudimo tarpininkų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo taisyklės
IV. Nedraudiminis įvykis
9.2. padarytą apdraustojo tyčine veika. Draudėjas ir draudikas gali atskirai susitarti, kad draudimo išmoka mokama ir tuo atveju, kai žala padaroma apdraustojo tyčine veika. Tokiu atveju draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš apdraustojo;

35.

DPK nutarimas neprivalomas nei draudikui, nei draudėjui.

39.

14. Atsižvelgdamas į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą draudiminio įvykio atveju, kurios dydis privalo būti nurodomas draudimo liudijime (polise). Besąlyginė išskaita – tai suma, kuria draudikas kiekvieno draudiminio įvykio atveju sumažina draudimo išmoką, jei draudimo išmoka mokama apdraustajam. Jeigu draudimo išmoka mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlyginės išskaitos suma, tačiau apdraustasis ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas sumoka draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginės išskaitos sumą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti apdraustąjį apie draudimo išmokos mokėjimo nukentėjusiam trečiajam asmeniui dieną. Besąlyginė išskaita negali būti didesnė kaip
10 000 eurų.

42.

6.1011 straipsnis. Apdrausto turto savininko pasikeitimas
1. Jeigu apdrausto turto nuosavybės teisė iš asmens, kurio interesais buvo sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, tai teisės ir pareigos pagal draudimo sutartį pereina naujajam apdrausto turto savininkui, išskyrus atvejus, kai turtas iš pirminio savininko yra paimamas priverstine tvarka arba draudimo sutartis nustato ką kita.
2. Naujasis turto savininkas nedelsdamas privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės perėjimą.

45.
1. Prieš sudarant draudimo sutartį ir, jei būtina, keičiant ar pratęsiant (atnaujinant) ją, draudimo tarpininkas, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo tarpininkas, užsienio valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonės filialas (toliau tekste, kai šio nutarimo nuostatos apima ir draudimo tarpininką, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo tarpininką, ir užsienio valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonės filialą, vartojama sąvoka „draudimo tarpininkas“) klientui privalo suteikti šią informaciją:
1.4. ar draudimo įmonė arba draudimo įmonės patronuojanti įmonė turi tiesiogiai ar netiesiogiai draudimo tarpininko akcijų ar kitokių kapitalo dalių, suteikiančių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ar sudarančių daugiau kaip 10 procentų kapitalo;

53.

89 straipsnis. Didelis neatsargumas
Turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kada draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Tokie atvejai privalo būti aptarti individualiai.
60.

2. Priklausomam draudimo tarpininkui draudžiama tuo pačiu metu vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą dviejų ar daugiau draudikų vardu ir dėl jų interesų, susijusią su draudimo sutartimis, kurių draudimo apsauga yra tokia pati ar panaši.
67.

2. Asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, turi teisę nukelti išmokos mokėjimo pradžią. Šio termino nukėlimo laikotarpiu toks asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu. Dalyviui nesikreipus į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, laikoma, kad dalyvis pasinaudojo teise nukelti išmokos mokėjimo pradžią.
70.

Papildyti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1996 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr.15 “Dėl atskaitymų Valstybinei draudimo priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos išlaikyti ketvirčio apyskaitos bei jos pildymo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 1996, Nr.125-2931) 3 punktu:
„3. Nustatyti, kad šio nutarimo nuostatos taikomos ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems užsienio valstybių, kurios yra Pasaulinės Prekybos Organizacijos visateisės narės, draudimo įmonių filialams (toliau – užsienio valstybių draudimo įmonės filialams). Šiame nutarime ir jo prieduose vartojama sąvoka „draudimo įmonė” apima ir užsienio valstybės draudimo įmonės filialą.”

74.

6.999 straipsnis. Nevisiškas draudimas
1. Jeigu ne gyvybės draudimo sutartyje, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, nustatyta draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę, tai, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas privalo atlyginti draudėjui (naudos gavėjui) dalį jo patirtų nuostolių, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
2. Draudimo sutartyje gali būti nustatyta ir didesnė draudimo išmoka, bet ne didesnė už draudimo vertę.

77.

48 straipsnis. Priežiūros komisijos teisė į informaciją
1. Priežiūros komisija turi teisę tiesiogiai kreiptis į šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas įmones dėl informacijos, reikšmingos papildomai draudimo įmonės priežiūrai, pateikimo tik tuo atveju, jei tokios informacijos Priežiūros komisijos reikalavimu nepateikė pati draudimo įmonė.
2. Priežiūros komisija turi teisę pati ar per tam tikslui pasitelktus asmenis tikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją atlikdama patikrinimą:
1) draudimo įmonėje, kuriai taikomi papildomos priežiūros reikalavimai;
2) šios draudimo įmonės dukterinėse įmonėse;
3) šios draudimo įmonės patronuojančiose įmonėse;
4) kitose šios draudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinėse įmonėse.

91.

6.1014 straipsnis. Atleidimas nuo draudimo išmokos mokėjimo
1. Draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis. Draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, jeigu tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.).
2. Įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo.
3. Draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu žala gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalą asmens kaltės.
4. Draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, kai ji pagal draudimo sutartį turi būti mokama apdraustojo mirties atveju, o mirtis įvyko dėl savižudybės, bet draudimo sutartis galiojo daugiau kaip trejus metus.
5. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat šiais atvejais:
1) jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl karo veiksmų ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
2) jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valstybės valdžios institucijų nurodymu;
3) kitais įstatymų numatytais atvejais.
6. Įstatymai gali nustatyti ir kitus atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejus.

92.
6.1001 straipsnis. Draudimo, viršijančio draudimo vertę, teisinės pasekmės
3. Jeigu draudimo suma buvo padidinta dėl draudėjo apgaulės, draudikas turi teisę reikalauti draudimo sutartį pripažinti negaliojančia ir atlyginti jam padarytus nuostolius, kiek jų nepadengia gauta draudimo įmoka (premija).

95.

3. Išperkamosios sumos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ir apytikriai išperkamosios sumos dydžiai turi būti nurodyti gyvybės draudimo sutartyje.

97.

5. Kol Draudimo brokerių garbės teisme vyksta bylos nagrinėjimas, draudimo brokeris gali vykdyti savo pareigas.

100.

99 straipsnis. Informacija gyvybės draudimo sutarties draudėjui
1. Prieš sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, draudikas arba jo įgaliotas atstovas privalo pateikti draudėjui raštu šio Įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir raštu pranešti draudėjui apie:
1) galimas draudimo sutarties sąlygas dėl draudimo sumų ir draudimo išmokų, kurias draudėjas turi teisę pasirinkti sudarydamas draudimo sutartį, draudimo įmokų dydžius dėl kiekvieno pasirinkto draudimo sumos ir draudimo išmokos varianto;
2) galimus draudimo sutarties terminus;
3) draudimo sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus, iš jų ir apie draudėjo teisę nutraukti gyvybės draudimo sutartį šio Įstatymo 107 straipsnio nustatyta tvarka lengvatinėmis sąlygomis;
4) draudimo įmokų mokėjimo būdus, mokėjimo tvarką ir trukmę;
5) draudimo išmokų dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką bei būdus;
6) palūkanų normos dydį, draudėjams tenkančios draudiko pelno dalies apskaičiavimo principus ir pelno dalies paskirstymo būdus, išperkamosios sumos nustatymo tvarką ir apytikrius išperkamosios sumos dydžius, jei sudaroma draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu;
7) jei sudaroma draudimo sutartis, pagal kurią investavimo rizika tenka draudėjui – objektus, į kuriuos gali būti investuojama, jų pobūdį, pajamas iš investicijų per pastaruosius 3 metus;
8) esminę informaciją apie draudimo sutartims taikomą apmokestinimo tvarką.
2. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo raštu pranešti gyvybės draudimo sutarties draudėjui apie:
1) bet kokį draudiko pavadinimo, teisinės formos ar buveinės adreso pasikeitimą ir, jei draudimo sutartis sudaryta draudiko filialo, apie atitinkamų duomenų, susijusių su draudiko filialu, pasikeitimus;
2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimą, jei keičiasi draudimo taisyklės ar teisė taikoma draudimo sutarčiai.
3. Kiekvienais metais draudikas draudimo sutartyje nustatytais terminais privalo raštu pranešti draudėjui apie jam tenkantį draudiko pelno dalies dydį, išperkamosios sumos dydį, jei sudaryta draudimo sutartis, susijusi su kapitalo kaupimu.