Įstatymas paskelbtas: Žin., 1994, Nr. 46-851
Neoficialus įstatymo tekstas
Pastaba. Teismų įstatyme vartojama sąvoka „Teismų taryba“ pakeista sąvoka „Teisėjų taryba“.
Nr. X-611, 2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1994, Nr. 46-851
Neoficialus įstatymo tekstas
Pastaba. Teismų įstatyme vartojama sąvoka „Teismų taryba“ pakeista sąvoka „Teisėjų taryba“.
Nr. X-611, 2006-05-23, Žin., 2006, Nr. 60-2121 (2006-05-27)
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 66-1987
Neoficialus įstatymo tekstas
Įstatymo aktuali redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
REGIONINĖS PLĖTROS
ĮSTATYMAS
2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija:
Nr. IX-1285, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5558 (2002-12-24)
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Potvarkis skelbtas: Žin., 2008, Nr. 71-2732
Neoficialus potvarkio tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
P O T V A R K I S
DĖL RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS NUOSTATŲ
Pastaba. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PILIETYBĖS
ĮSTATYMAS
2010 m. lapkričio 4 d. Nr. XI-1077
Vilnius
Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 66-2128
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PETICIJŲ
ĮSTATYMAS
1999 m. liepos 7 d. Nr. VIII-1313
Vilnius
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1993, Nr. 6-120
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS. KONSTITUCINIO TEISMO STATUSAS
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1993, Nr. 12-296
Neoficialus įstatymo tekstas
Aktuali įstatymo redakcija nuo 2011-07-01
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMAS
Politikas Vytautas Gapšys įregistravo įstatymo pataisą dėl motinystės atostogų: „Įregistravau įstatymo pataisą, kuri suteiktų didesnes galimybes ir patogesnes sąlygas dirbantiems tėvams. Dažnai darbas daugelį priverčia rinktis tarp šeimos ir darbo. Mano manymu tai nėra sąžininga, tad suprasdamas, jog šeima yra platesnė sąvoką į kurią įeina ir seneliai, esu įsitikinęs, jog susirgus vaikui į pagalbą būtų galima pasitelkti būtent juos. Juolab, jog jie anūkams dažniausiai yra daug artimesni ir mielesni, nei juos prižiūrinčios auklės. Užregistruota Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisa numato, jog dirbantys seneliai slaugantys sergančius vaikus, lygiateisiškai kaip ir tėvai, galėtų gauti numatytą pašalpą.”
Mes gerbiame ir labai vertiname mokytojo profesiją ir jo perteiktas žinias jaunajai kartai. Tačiau šiuolaikinis mokslo ir technologijų amžius bei moksleivių ir jų tėvelių atitinkami „pastebėjimai“, kelia vis didesnius iššūkius mokytojams. Švietimo darbuotojų darbo sąlygos yra ypač sunkios ir lydimos nuolatinės psichinės bei emocinės įtampos. Mokyklose dirba daug priešpensinio amžiaus mokytojų, todėl dalis mokytojų dėl sveikatos būklės nepajėgia dirbti šio darbo. Be to, būtinas jaunų specialistų įtraukimas į šią sritį.
Šiuo įstatymo projektu:http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l…, – siekiama įteisinti galimybę mokytojams, dirbusiems mokinių ugdymo darbą ne mažiau kaip 30 metų, gauti rentą, taigi mokytojai, turėtų teisę, o ne pareigą palikti savo darbą.
Praėjusią savaitę buvo paskelbta žinia, kad pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuva pakilo septyniomis vietomis aukščiau ir dabar užima 32 vietą 168 pasaulio valstybių sąraše. Kai kurie politikai pareiškė, esą šie faktai reiškia, kad mūsų teisėsauga sėkmingai kovoja su korupcija. Bet ar tikrai? Pabandykime kiekvienas pagalvoti, kokiose gyvenimo srityse patys pajutome mažiau valdžios korupcijos, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo. Vienas dažniausių pavyzdžių, kurį įvardija žmonės, yra tas, kad kelių policija nebeima kyšių arba ima jų kur kas mažiau. Kiti pamini ir gydytojus, tačiau dažnai neaišku, kas kaltas: tas, kuris duoda kyšį, ar tas, kas paima. Čia ir kyla esminė dilema, kurios pasekmes praėjusią savaitę pajuto sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Tai įvyko kaip tik tą pačią savaitę, kai kiti valdžios žmonės ir teisėsauga džiaugėsi korupcijos suvokimo indekso gerėjimo tendencijomis. Kyšius gydytojams laikydama gana paplitusiu reiškiniu ministrė prisipažino ir pati jį davusi, todėl buvo užpulta mūsų politinio elito. Tačiau jeigu būtų įmanoma, būtų įdomu sužinoti, kiek tarp jų atsirastų nedavusių ir neėmusių kyšių arba neužmerkusių akių, kai taip elgėsi kai kurie įtakingi jų partijos asmenys. Kokiose dar gyvenimo srityse matome pagerėjimą, kalbant apie korupciją? Gal kas nors dar pasakys, kad dabar viešuosiuose pirkimuose, iš kurių galbūt buvo nemažai pasipelnyta, jau nebėra tokių akis badančių apgavysčių, kai pirkimo pinigų suma akivaizdžiai pranoksta rinkos kainą? Bet dabar, pelnantis per viešuosius pirkimus, pereita prie rafinuotesnių metodų. Ir tai daug mažiau domina teisėsaugą. O ir tokie reiškiniai, kai miltai varguoliams perkami keliskart aukštesnėmis nei rinkos kainos, valdžiai nesvetimi. Kokia bus pareigūnų atsakomybė už tai, dar pažiūrėsime. Kol kas dažniausiai po tokių faktų paviešinimo atsakingi pareigūnai atsistatydindavo, ir tyrimas jų atžvilgiu subliūkšdavo. Ir šįkart pareigūnė atsistatydino. Galbūt tam, kad vėliau grįžtų į panašias pareigas? Tie rafinuotesni reiškiniai ir yra korupcija, kuri mūsų valstybę ėda iš vidaus, nors girdime pareiškimų, kad ji mažėja. Paprasčiausiai valdžiai ir asmenims, kurie tvirtina sprendimus apie korupcijos mažėjimą, naudinga kreipti mūsų dėmesį į mažuosius piktnaudžiavimo reiškinius, siekti nedidelio pagerėjimo, kad būtų užmiršta tai, kas „daro“ didžiuosius šešėlinius pinigus. Todėl šio reiškinio indikatorius turėtų būti ne vien psichologija ir asmeniniu patyrimu paremtas korupcijos indekso suvokimas, bet ir galbūt neteisėto valdžios žmonių praturtėjimo tyrimas, vertinant ir įstatymus, sudarančius galimybę paslėpti neskaidrius sprendimus bei leidžiančius laimėti įvairius konkursus ir taip gauti finansavimą iš šalies ar savivaldybių biudžeto su valdžios žmonėmis susijusioms bendrovėms. Tačiau jokios valdžios institucijos sistemiškai nedomina aukščiausios politinės ir administracinės valdžios neteisėto praturtėjimo klausimas. Negana to, remiantis kai kurių galbūt su kontrabanda ir kitais nusikaltimais susijusių asmenų bylomis, į teismą jau perduotas pats įstatymas dėl galimo neteisėto praturtėjimo. Keliamas klausimas, ar jis nepažeidžia kaltinamų piliečių pamatinių teisių. Šio įstatymo, kuris, deja, taip ir nebuvo pradėtas įgyvendinti Lietuvoje, svarstymas teisme parodys, ar esame pajėgūs kovoti su didžiąja korupcija, ar galbūt viską paliksime savieigai, kad žmonės manytų, neva nieko čia nebepakeisi. Kažkur tarp prokurorų bei teismų „pasimetė“ ir kita korupcijos piktžaizdė, kai už veiksmus pažeidus įstatymus (pavyzdžiui, išdavus leidimą vykdyti neteisėtą statybą, o vėliau šiuos pastatus nugriovus) išlaidos kompensuojamos iš valstybės, t. y. visų piliečių kišenių, o ne tų asmenų, kurie galbūt vykdė nusikalstamą veiką. Tačiau korupcijos suvokimo indeksas juk remiasi ne tik asmenine patirtimi susidūrus su korupcijos reiškiniais, bet ir kitokiu objektyviu mūsų šalies vertinimu. Apie tai irgi svarbu žinoti, tik ar visi galime disponuoti tokia informacija? Štai praėjusią savaitę Europos Taryboje buvo parengta rezoliucija, kuria vertinama korupcija įvairių Europos valstybių teismuose, ir Lietuva staiga atsidūrė greta Albanijos, Azerbaidžano, Moldovos, Rusijos, Ukrainos. Tame pat sąraše yra ir keletas Europos Sąjungos šalių (Bulgarija, Rumunija), bet nėra jokios kitos Baltijos valstybės, tik Lietuva. Ar girdėjote, kad apie šią rezoliuciją būtų paskelbta Lietuvoje? Juk tai būtų nepatogi tiesa tiems, kas tvirtina, kad mūsų šalis sėkmingai kovoja su korupcija ir gali būti pavyzdys kitiems.