Biurokratijos samprata

Šiuolaikinė biurokratijos samprata

Pasak politologo V. Dumbliausko, šiuo metu šis terminas vartojamas labiausiai keturiomis reikšmėmis.
Biurokratija kaip socialinė grupė – tai žmonės, dirbantys biuruose.
Biurokratija kaip valdymo sistema, kurioje dominuoja pareigūnai.
Biurokratija kaip elgesio būdas – tai elgesys, paremtas visuotinių taisyklių
taikymu. Kai mes sakome, kad problema yra sprendžiama biurokratiškai,
mes turime omenyje, kad ji sprendžiama rėmuose, nubrėžtuose be asmenių
bei visuotinių taisyklių, ir kad į konkrečias šios problemos aplinkybes yra
atsižvelgiama tik tiek, kiek jos telpa į šių taisyklių rėmus.
Biurokratija kaip efektyvumas ir neefektyvumas. Šis prieštaringas sąvokų
vartojimas grindžiamas, viena vertus, M. Weberio teiginiu, kad biurokratija
kaip sistema, pasižyminti tam tikrais jo suformuluotais bruožais, pasiekia
didesnį efektyvumą, atlikdama bet kokius organizacinius uždavinius. Kita
vertus – daugybe tyrimų, atliktų po M. Weberio ir parodžiusių, kad empirinis
ryšys tarp vebėriškos biurokratijos sampratos ir efektyvumo yra nežymus, o
biurokratija yra geriausiu atveju neefektyvumas, taikant nereikalingas taisykles ir procedūras; blogiausiu atveju – visų iniciatyvų slopinimas, taikant
tas pačias taisykles ir procedūras (22, p. 5-7).
7. Biurokratijos bruožai, atskleisti po M. Weberio
7.1. Disfunkcijos. Tie tyrinėtojai, kurie neginėjo M. Weberio teiginio, kad biu-
rokratija yra neutrali ir racionali mašina, atskleidė, kad biurokratija apibūdi-
na ir kiti bruožai nei racionalumas ir efektyvumas. Tie bruožai buvo pava-
dinti disfunkcijomis. Tai biuro gebėjimas tapti savo veiklos tikslu, tampa
tarp administratorių ir ekspertų, neformalūs santykiai.
7.2. Mito kūrimas ir garbinimas. Mitai integruoja organizacija, tačiau gali turėti
ir neigiamų pasekmių: trukdyti realiai vertinti padėta, prisitaikyti prie pasi-
keitusių salygų.( 8, 45p.)
7.3. Ribotas racionalumas. Kad nuspręstumėme visiškai racionaliai, mes turime
žinoti, pirma, visas alternatyvas, antra, kiekvienos alternatyvos galimas pa-
sėkmes, trečia, kriterijų, padedanti nuspręsti, kuri pasekmių mums tinkamiau-
sia. Tai tinka tik mažoms, o ne sudėtingoms problemoms spręsti.
7.4. Nelankstumas didėja, biurui senstant ir plečiantis. Kai biuras pradeda regresuoti, jis imasi priemonių esamai padėčiai palaikyti ir apsisaugoti nuo iðny-
kimo, tačiau tos priemonės dar labiau sustiprina nelankstumo.
7.5. Informacijos asimetrija – padėtis, kai pavaldinys neatskleidžia viršininkui
(kai tik gali) visos informacijos apie savo indėlį apie bendrą produktą, nes tai
leidžia jam patinginiauti ar turėti naudos.
7.6. Biudžeto didinimas. Kiekvienas biuras yra finansuojamas. Dėl minėtos in-
formacijos asimetrijos biuras turi galimybė apgauti savo finansuotoja, todėl
yra manoma, kad biuro veiklos apimtis visada yra didesni už optimalaus lygio.
7.7. Biuro plėtimasis prasideda, kai biurokratai suvokia, kad jo asmeninė nauda
ir sėkmė priklauso nuo biuro sėkmės. Biurui plečiantis, daugėja šanso išlikti, pasipriešinti išorinėms jėgoms spaudimui, atsiranda daugiau stabilumo ir ma-
netikrumo dėl ateities.
7.8. Biuro autonomija vertinama prieštaringai. Vieni sociologai ið jos kildina
nekontroliavimo, neefektyvumo, neatsakingumo, kiti jà laiko būtina sėkmingas veiklos salygas.
7.9. Privatus pasirinkimas. Biuro interesai ir biurokrato interesai yra skirtingi
dalykai, tačiau negalima jo supriešinti. Priešingai – juos reikia derinti taip,
kad sėkminga biuro veikla asmeniškai būtų suinteresuotas kiekvienas jo tarnautojas.
Vytautas Dumbliauskas „sociologija“ Vpu vilnius 1999 p.22, 23

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *