Binkis Kazys

Kazio Binkio biografija prasideda ne nuo jo gimimo metų (1893 m. lapkričio 16 d. Gudeliuose (Biržų raj.) – 1942 m. balandžio 27 d. Kaune) – lietuvių poetas, rašytojas, žurnalistas, dramaturgas. Pasirašinėjo slapyvardžiais K.Alijošius, K. Papilietis, Kazys, Kazys Roviejietis, Nedarbininkas, Neklaipėdietis, Nelatvis, Nepartyvis, Ras Desta, Riza Chanas ir kitais.
Biografija
1906 m. baigė Papilio pradžios mokyklą, 1906 – 1910 m. mokėsi Biržų keturklasėje mokykloje, 1910 m. įstojo į Varanavo žemės ūkio mokyklą prie Švenčionių, tačiau, negavęs stipendijos, apsigyveno Vilniuje, kur 1915 m. baigė Lietuvių komiteto mokytojų kursus. Nuo 1909 publikavo prozą ir eiles leidiniuose „Viltis“, „Vaivorykštė“, ir „Pirmasis baras“.
1915 – 1918 m. mokytojavo Papilyje. 1918 – 1919 m. dalyvavo organizuojant savivaldybes Biržų apskrityje (buvo Biržų rajono savivaldybės tarybos pirmininku), nuo LSDP buvo išrinktas apskrities tarybos pirmininku. 1919 m. Vilniuje pradėjo leisti žurnalą „Liepsna“. Vilnių užėmus lenkams, Kaune dirbo spaudos biure.
1920 m. tarnavo savanoriu Geležinio Vilko pulke, vėliau su kitais kultūros veikėjais važinėjo po pafrontę su koncertais. 1920 – 1923 m. (su pertraukomis) studijavo literatūrą ir filosofiją Berlyno universitete. Nuo 1922 m. dalyvavo tik literatūrinėje veikloje. Buvo Lietuvos rašytojų draugijos narys, kelerius metus – ir jos valdybos narys.
Karo metais savo bute su žmona Sofija slėpė žydus. Izraelio Yad Vashem muziejuje, Teisuolių alėjoje, pasodintas medis, skirtas Sofijos ir Kazio Binkių garbei (Nr. 660). Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Kūryba
Kazys Binkis – avangardistinės „Keturių vėjų“ grupės iniciatorius ir vadovas. 1922 m. išleido „Keturių vėjų pranašą“, 1924 m. kartu su kitais bendraminčiais (J. Petrėnu, S. Šemeriu, J. Tysliava ir kt.) įkūrė žurnalą „Keturi vėjai“. Buvo Lietuvių rašytojų draugijos valdybos narys. Dirbo žurnalistu, redagavo įvairius leidinius, rašė populiarias brošiūras, straipsnius, prisidėjo prie laikraščio „Literatūros naujienos“ leidimo.
Nuo 1909 m. pradėjo spausdinti prozos vaizdelius, eilėraščius „Viltyje“, „Vaivorykštėje“, „Pirmajam bare“. Parašė poezijos rinkinius: „Eilėraščiai“ (1920 m.), „100 pavasarių“ (1923 m.), humoristines ir satyrines poemas: „Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos“ (1928 m.), „Ir t.t.“ (1931 m.), kūrinius vaikams: „Atsiskyrėlis Antanėlis“ (1930 m.), „Meškeriotojas“ (1935 m.), „Dirbk ir baiki“ (1936 m.), pjeses: „Atžalynas“ (1937 m.), „Generalinė repeticija“ (1940 m.). Išvertė A. Puškino, I. Krylovo, M. Gorkio kūrinių.
K.Binkio eilėraščiai paliko žymų pėdsaką lietuvių poezijoje. Poetas nepaprastai greitai nuėjo kelią nuo gimtinės lyrikos iki modernizmo programos ir jos realizacijos – iki rinkinio “100 pavasarių”. Poetinį kelią K.Binkis pradėjo eilėraščiais, sudėtais į rinkinį “Eilėraščiai”. K.Binkis visų pirma gyvena gamtoje. Gamtoje tikėjosi išgirsti negirdėtų melodijų ir sukurti dainų, kurių dar niekas nedainavo. K.Binkio eilėraščiuose gamta visada šviesi, giedra, be rūškanų debesų ir mirties šešėlių.
Rinkinyje “100 pavasarių” sutinkami minios, miesto motyvai, perimti iš vokiečių ekspresionistų. K.Binkis supoetino pačius proziškiausius tikrovės reiškinius: liguistas haliucinacijas, išjuokė biurokratizmą, gyvenimo rutiną, abejingumą. Tam poetas priešpastato nežabotą jaunystę, ryžtą, veržlumą, nuolatinį dvasinį alkį. Poetas painioja skirtingus dalykus, kad susidarytų laisvės ir netikėtumo įspūdis. Eilėraščių ritmas energingas, būdinga veržlumo ir veržimosi intonaciia. K.Binkis pirmasis yra išreiškęs, poetiškai įprasminęs jaunumo, maištingumo programą. Poetas žaidžia žodžiais, gretina ir artimus, ir netikėtus žodžių sąskambius (eilėr. “Donelaitiška”).
“Vėjavaikis” – tai antrojo rinkinio eilėraštis. Jame iškyla linksmo išdaigininko ir šaunuolio vėjavaikio metafora. Tai atsvara miesčioniškam apsnūdimui. Vėjavaikis netelpa savyje, per kraštus liejasi energija, džiaugsmas, amžinai nerimstanti dvasia. Jaunystė eilėraštyje kaip vėtra siaučia, lekia be kelių ir kryžkelių, ištrūkusi iš kasdienybės saitų. Jaunam viskas įmanoma, pasaulyje jis jaučiasi vienintelis. Eilėraščio “aš” suvokia save kaip išskirtinę į nieką nepanašią, savarankišką ir nepakartojamą jėgą: “tik aš vienas…”. Taip poetas siekė išstumti iš poezijos melancholijoje paskendusią asmenybę ir įtvirtinti lyrikoje drąsų veiksmą, energijos antplūdį. Eilėraštis “Vėjavaikis” – tai jaunystės, nerimo, per kraštus besiliejančio džiaugsmo daina.

Pasirašinėjo: K. Alijošius, K. Papilietis, Kazys, Kazys Roviejietis, Nedarbininkas, Neklaipėdietis, Nelatvis, Nepartyvis, Ras Desta, Riza Chanas ir kt.
Kazys Binkis gimė 1893m. lapkričio 4d. Gudelių kaime, Biržų apskrityje. Mokėsi Papilio pradžios mokykloje (baigė 1908m.), “Saulės” mokytojų kursuose Kaune, Biržų keturklasėje mokykloje. 1910m. įstojo į Voroneco (netoli Švenčionių) žemės ūkio mokyklą, bet dėl lėšų trūkumo 1913m. persikėlė į Vilnių, privačiai rengėsi brandos atestatui. Nuo 1909m. K.Binkis pradėjo spausdinti prozos vaizdelius, eilėraščius Viltyje, Vaivorykštėje, Pirmajam bare. 1915m. baigė Lietuvių komiteto mokytojų kursus Vilniuje ir mokytojavo Papilyje. 1918m. buvo išrinktas Biržų apskrities tarybos pirmininku. 1919m. Vilniuje paskirtas žurnalo Liepsnos redakcijoje sekretoriumi. Tais pat metais persikėlė į Kauną. Dirbo spaudos biure, stojo savanoriu į Geležinio Vilko pulką, dalyvavo koncertinėje veikloje. 1920-1923 su pertraukomis studijavo literatūrą ir filosofiją Berlyno universitete. Tuo pat metu dalyvavo literatūriniame Keturių Vėjų sąjūdyje, būdamas beužsimezgančio lietuviškojo futurizmo vadu (1922-1928). Vertėsi literatūriniu darbu. 1922m. (su kitais rašytojais) išleido Keturių vėjų pranašą, suorganizavo žurnalą Keturi vėjai (1924m.). Parengė lietuvių poezijos ir liaudies dainų antologijas. Dirbo Lietuvių rašytojų draugijoje, keletą metų buvo jos valdybos narys, prisidėjo prie Literatūros naujienų leidimo, vertėsi žurnalistika. Kūrybinis K.Binkio palikimas nėra didelis, tačiau visuose žanruose jis pasiekė didelių aukštumų. Kūrė humoristines bei satyrines poemas, eiliuotus feljetonus. Išleido poezijos knygų vaikams. Dramaturgijoje debiutavo pjese Atžalynas (1938m.).
Mirė 1942m. balandžio 27d. Kaune.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *