Atominės elektrinės avarija

Mes Lietuvoje turime jau beveik uždarytą atominę elektrinę, tačiau ji nėra saugi, kad galėtume ramiai gyventi, taip pat turime kaimynines šalis, kurios irgi turi savo atomines elektrines, todėl saugu gyventi niekada nebus, todėl turite žinoti kelis dalykus įvykus atominei avarijai.
Įvykus avarijai, Ignalinos atominėje elektrinėje, bei įrenginiuose, naudojančiuose atominę energiją metu, Lietuvos teritorija gali būti užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis.
Radiacinė avarija.
Radiacinė avarija atominėje elektrinėje yra jos veiklos sutrikimas, kilęs dėl įrangos gedimo, klaidingų personalo veiksmų, technologinio proceso pažeidimų, stichinių nelaimių arba kitų priežasčių, kurių metu galima nenustatyta personalo ir virtinių gyventojų apšvita, viršijant didžiausias leistinas dozes.
Pagrindiniai plano parengimo tikslai:
-išvengti galimų sveikatos pakenkimo atvejų;
-kiek galima sumažinti jonizuojančios spinduliuotės poveikį ir riziką gyventojams susijusiems su apšvitos ligomis ir jų pasekmėmis.
Plane numatytos priemonės pradedamos vykdyti įvykus avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje, kai patekusios į aplinką radioaktyvios medžiagos išplinta, ne tik elektrinės sanitarinės apsaugos zonoje, bet ir už jos ribų ir pasiekia kitų miestų teritorijas.
Šis planas numato gyventojų apsaugos priemones, jų panaudojimo mastą, atlikimo vykdytojus ir tvarką. Planas reikalingas tam, kad būtų tinkamai organizuoti ir koordinuoti apskričių ir savivaldybių institucijų veiksmai vykdant gyventojų apsaugos priemones, organizuojant gelbėjimo ir avarijų padarinių šalinimo darbus. Derinant su CSD prie KAM, rinkti operatyvią informaciją apie radiacinę avariją, jos mastą ir plitimą, ne tik Ignalinos apskrities teritorijoje, bet ir už jos ribų ir pateikti gyventojams.
Trumpa radiacinio pavojaus charakteristika.
Bendrosios avarijos atominėje elektrinėje atveju, kai radionuklidai išsiveržia į atmosferą galima:
–išorinė apšvita iš praslenkančio radioaktyviojo debesies;
–vidinė apšvita, įkvepiant radioaktyviuosius aerozolius(inhaliacinis pavojus), vartojant vandenį ir vietinius maisto produktus, užterštus radionuklidais;
–kontaktinė apšvita, radionuklidams patekus ant atvirų kūno vietų, drabužių;
–bendra išorinė gyventojų apšvita dėl radionuklidų, iškritusių ant žemės, pastatų ir darbo vietų paviršiaus.
Prognozuojant radiacinius padarinius bendrosios avarijos atveju ir planuojant gyventojų radiacines apsaugos priemones, skiriamos trys avarijos fazės:
-avarijos fazė iki radionuklidų išsiveržimo į aplinką-laikas iki nuklidų išsiveržimo į aplinką, kurio metu atominės elektrinės technologiniai procesai yra sutrikę, kai išsiveržimas yra nebe išvengiamas;
-ankstyvoji fazė-laikas nuo nukliotidų išsiveržimo į aplinką pradžios iki išsiveržimo pabaigos. Šis laikotarpis gali tęstis nuo kelių valandų iki keliolikos parų. Ankstyvosios avarijos fazės metu išorinę apšvita sukelia iš praslenkančio debesies iškritę radionuklidai, o vidinę- debesyje esantys įkvepiami radionuklidai.
-vėlyvoji fazė-tęsiasi tol, kol nebe lieka radiacinės apsaugos priemonių poreikio. Šios fazės metu apšvita gaunama nuo ant žemės paviršiaus, pastatų esančių radioaktyviųjų iškirtų, per užterštus maisto produktus, geriamą vandenį.
Funkcijų paskirstymas ir valdymo organizavimas radiacinės avarijos atveju
Branduolinės saugos ir peržiūros funkcijas atlieka Valstybinė atominės energijos saugos inspekcija-VATESI.
Miestų apskrities viršininkai radiacinės avarijos prevencijos srityje atlieka tokias funkcijas:
-vadovauja civilinei saugai ir atsako už jos parengtį apskrityje;
-organizuoja apskrities veiksmų radiacinės avarijos Ignalinos AE atveju plano parengimą;
-kaupia iš savivaldybių ir apskrityje esančių valstybės valdymo institucijų padalinių informaciją, reikalingą civilinės saugos užduotims vykdyti;
-pagal savo kompetenciją, leidžia įstatymus civilinės saugos klausimais ir kontroliuoja jų vykdymą;
-kontroliuoja savivaldų vykdomųjų institucijų pasirengimą galimiems ekstremalių situacijų padariniams išvengti arba jų padarinius švelninti;
-organizuoja civilinės saugos priemonių valstybinio rezervo apskaitą ir saugojimo kontrolę;
-organizuoja apskrities gyventojų sveikatos statistikos stebėjimus, bei analizuoja sveikatinimo būklės pokyčius;
-organizuoja civilinės saugos slėptuvių, individualiųjų apsaugos priemonių, prietaisų ir kito civilinės saugos turto apskaitą ir priežiūrą
-organizuoja ir vykdo valdymo grandžių bei gyventojų civilinės saugos mokymą.
Radiacinės avarijos atveju:
-perspėja valstybės valdymo ir vietos savivaldybių institucijas, ūkio subjektus, gyventojus apie radiacinės avarijos grėsmę, informuoja apie jos pobūdį, išplitimo tikimybę;
-informuoja Vyriausybę, Ekstremalių situacijų komisiją, Civilinės saugos departamentą prie KAM apie susidariusią ekstremalią situaciją ir vykdomas priemones;
-organizuoja avarijos padarinių likvidavimą, paieškos ir gelbėjimo darbų aprūpinimą, teikia pagalbą nukentėjusiems.

Ignalinos AE vadovybė informuoja apie avariją elektrinėje ir susidariusią padėtį perduoda pagal patvirtintą pranešimo apie radiacinę Ignalinos AE schemą ir nurodo šiuos duomenis:
-avarijos laiką, charakterį, radioaktyviųjų medžiagų patekimo į aplinką būdus ir trukmę;
-bendrą radioaktyviųjų medžiagų, išmetamų iš reaktoriaus, kiekį;
-radioaktyviųjų medžiagų šalinimo galingumą ir jo kitimą bėgant laikui;
-išsiveržusiųjų radioaktyviųjų medžiagų sudėtį;
-radioaktyviųjų medžiagų koncentracijos paskirstymą įvairiais atstumais nuo išmetimo šaltinio;
Civilinės saugos departamentas prie KAM signalus, informaciją gyventojams apie gresiantį pavojų, rekomendacijas, kaip jiems elgtis, perduoda per automatizuotą perspėjimo sistemą „Signalas“, į kurią įjungtos centralizuoto valdymo elektros sirenos, gatvės garsiakalbiai, taip pat per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.
Signalus ir informaciją seniūnijoms, įmonėms ir organizacijoms perduoda rajonų (miestų) savivaldybės, panaudojant visas veikiančias ryšių priemones ir pasiuntinius pagal iš anksto parengtas miestų ir rajonų merų patvirtintas schemas.
Signalus ir informaciją gyventojams savivaldybės perduoda per automatizuotas lokalines miestų, rajonų gyventojų perspėjimo sistemas, o gyventojams tų seniūnijų, kuriose nėra automatizuotų gyventojų perspėjimo sistemų – panaudojant iš anksto numatytais maršrutais vykstančius policijos ar kitų žinybų automobilius su garso stiprinimo aparatūra.
Įmonių, organizacijų darbuotojus, mikrorajonų, gyvenviečių, kaimų gyventojus apie pavojų perspėja tų įmonių, organizacijų vadovai, seniūnai, panaudodami visas veikiančias ryšių priemones, tinklus su vidaus ir lauko garsiakalbiais, vietinio valdymo elektros, rankines sirenas, transporto ir įmonių garsinius signalus, pasiuntinius (pėsčius ir su transporto priemonėmis) pagal iš anksto parengtas ir su miestų, rajonų savivaldybėmis suderintas schemas.
Įvykus avarijai Ignalinos AE, Vyriausybės, apskričių, rajonų (miestų) savivaldybių Ekstremalių situacijų valdymo centrai, miesto apskrities viršininko administracijos
CSD, organizuojančios ir vykdančios gelbėjimo darbus, naudojasi valstybinėmis ryšių priemonėmis. Organizuoja tiesioginius telefono, radijo ir televizijos informacijos perdavimus, bei panaudoja miesto apskrities viršininko administracijos CSD ir kitų žinybų stacionarias ir mobilias ryšių priemones.
Bendrosios avarijos Ignalinos AE atveju miesto apskrities viršininko administracijos CSD kartu su Ekstremalių situacijų valdymo centro Visuomenės informavimo grupe papildomai informuoja visuomenę apie susidariusią situaciją, priimtus sprendimus ir vykdomas priemones.

Civilinės saugos veiksmai organizuojant avarijos padarinių šalinimą
Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, radiacinei apsaugai organizuoti taikomos šios priemonės:- gyventojų buvimo atviroje vietoje apribojimas laikinai slepiantis slėptuvėse ir namuose, juos hermetizavu;
– stabiliojo jodo preparatų vartojimas, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo;
– individualių apsaugos priemonių panaudojimas;
– gyventojų evakavimas(esant būtinumui);
– užterštų maisto produktų vartojimo apribojimas arba uždraudimas;
– gyventojų patekimo į užterštą zoną reguliavimas, autotransporto eismo šioje zonoje apribojimas;
– elementarus maisto produktų kurių paviršius užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, apvalymas;
– sveikatos priežiūros organizavimas;
– galvijų ganymas neužterštose ganyklose arba šėrimas neužterštais pašarais;
– užterštos vietovės dezaktyvavimas (esant būtinumui).
Buvimo apsauginiuose statiniuose ir užsandarintose patalpose laikas nustatomas pagal gyventojų radiacinės saugos kriterijus ,kuriais vadovaujasi objektų vadovai atsižvelgdami į susidariusią padėtį. Išeiti iš slėptuvių ir užsandarintų patalpų galima tik gavus vietos savivaldos institucijų nurodymą per ryšių arba visuomenės informavimo priemones (radiją, televiziją, žiniasklaidą).
Esant centralizuotam vandens tiekimui, pasislėpusieji slėptuvėse ir rūsiuose geriamuoju vandeniu aprūpinami iš pastatuose veikiančių vandentiekio tinklų. Jeigu slėptuvėse, rūsiuose ar užsandarintose patalpose vandentiekio nėra, sudaromos geriamojo vandens atsargos nešiojamoje taroje.
Siekiant išvengti požeminio vandens užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis hermatizuojami visi nenaudojami arteziniai šuliniai. Šiuos darbus atlieka ir už juos atsako organizacijų, naudojančių šiuos šulinius, vadovai. Šachtinius darbus atlieka ir už juos atsako organizacijų, naudojančių šiuos šulinius, vadovai. Šachtinius šulinius gyventojai papildomai hermatizuoja savo jėgomis, paskelbus radiacinio pavojaus signalą per visuomenės informavimo priemones.
Tipas: Konspektas autorius inkognito.2003-08-27

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *