Architektūros šakos

Išplėstinis temų sąrašas:

1. ARCHITEKTŪROS ŠAKOS

1.1. Architektūros apibrėžimas. Sampratos raida nuo „statybos meno“ iki „meno ir mokslo formuoti erdves“. Architektūros tikslai ir kūrybos priemonės; forma ir funkcija, meniniai ir socialiniai aspektai architektūrinėje veikloje.

1.2. Gyvenamieji namai. Socialinių interesų įvairovė ir jos įtaka gyvenamųjų būstų tipams. Sodybiniai ir daugiabučiai namai: vietinės, tradicinės architektūros namai; rūmai, vilos; sublokuoti, daugiaaukščiai namai. Fasadas, interjeras, sklypas.

1.3. Visuomeniniai pastatai. Pastatų skirstymas į atskiras šakas pagal jų paskirtį ir funkciją: sakraliniai ir apeigų pastatai; vyriausybiniai pastatai; švietimo, mokslo ir socialinio aprūpinimo įstaigų pastatai; komercinės ir pramoninė architektūra. Skirtumai jų architektūroje, reikšmė architektūros istorijoje.

1.4. Probleminės architektūros šakos. Architektūros skirstymas į šakas pagal sprendžiamų problemų ratą: kraštovaizdžio architektūra; rekreacinė architektūra; miestų planavimas (urbanistika); architektūros paveldas; smulkioji architektūra.

2. BENDRIEJI ARCHITEKTŪRINIŲ FORMŲ, KONSTRUKCIJŲ IR KOMPOZICIJOS KLAUSIMAI

2.1. Konstrukcinės sistemos ir architektūros formos. Statramstinės sijinė (kartu ir orderinė) sistema. Arkinės skliautinė sistema. Karkasinė sistema. Naujos konstrukcijos.

2.2. Architektūros kompozicija. Vientisumas; simetrija ir asimetrija; statiškumas ir dinamiškumas; ritmas; proporcijos ir mastelis; šviesa, spalva, faktūra.

2.3. Menų sąveika architektūroje. Architektūra ir dailė: dailė interjere ir eksterjere. Architektūra ir skulptūra: skulptūra interjere, lauko skulptūra.

3. ARCHITEKTŪROS STILISTINĖS RAIDOS APŽVALGA

3.1. Senovės Egipto architektūra. Visuomeninės santvarkos ir religijos įtaka architektūrai. Sakaros kapaviečių kompleksas. Gizos piramidės. Šventyklos Karnake ir Luksore.

3.2. Senovės Graikijos ir Romos architektūra. Graikų orderiai. Šventyklų tipai. Teatrai, stadionai, hipodromai. Atėnų akropolis, Partenonas. Naujos konstrukcijos ir formos Romos architektūroje; nauji statinių tipai (forumai, triumfo arkos, bazilikos, termos, akvedukai).
3.3. Viduramžių architektūra Europoje. Romaninis stilius. Pagrindiniai statinių tipai. Bazilikinės ir halinės bažnyčios. Vormso katedra Vokietijoje, Pizos ansamblis Italijoje. Gotika: nauja konstruktyvinė sistema ir stilistika, būdingi struktūriniai elementai. Gotikiniai paminklai Prancūzijoje (Notre Dame katedros Paryžiuje, Šartre, Reimse, Amiene); kitose Europos šalyse (Anglijoje, Vokietijoje).

3.4. Renesanso architektūra. Italijos mokykla. Ankstyvasis renesansas Florencijoje: Florencijos katedra ir Sinjorijos aikštė, Nekaltų vaikelių prieglauda, Medičių rūmai. Brandžiojo ir vėlyvojo renesanso pavyzdžiai Romoje ir Venecijoje: Šv. Petro koplyčia Montorio mieste (Tempietto), Šv. Petro bazilika. Didieji renesanso kūrėjai: Brunelleschi, Leonardo da Vinci, Michelangelo, D. Bramante, L. B. Alberti, J. Sansovino, Palladio.

3.5. Barokas. Architektūros, dekoratyvios skulptūros, tapybos ryšys baroko statiniuose kuriant iliuzinę meninę tikrovę. Jėzaus bažnyčia (Il Jesu), Šv. Petro bazilika, Šv. Teresės koplyčia Romoje. Ornamentinis barokas Ispanijoje, Portugalijoje (Toledo katedra). Žymiausia kūrėjai: Michelangelo, Bernini, Borromini. Klasicistinis barokas Prancūzijoje (Versalio rūmai).

3.6. Klasicizmas. Romantizmas, istorizmas, eklektika. Taisyklingas klasicizmo laikotarpio miestų planavimas (Paryžiaus panteonas, Luvro rūmai Paryžiuje, Versalio rūmų ir parkų ansamblis). Monumentalumas ir racionalumas Vokietijos klasicistinėje architektūroje (Berlyno dramos teatras, Senasis muziejus, archit. L. Schinkel). Romantizmo judėjimas Anglijoje, gotikos atgimimas (Gothic revival): pilių, dvarų architektūra, Parlamento rūmai Londone (archit. Ch. Barry, A. W. Pugin). Sekimas praeities stiliais istorizmo ir eklektikos pavyzdžiuose.

3.7. Modernizmas, Postmodernizmas ir naujausios kryptys pasaulinėje architektūroje. XIX a. pabaigos – XX a. pradžios kryptys: konstruktyvizmas, funkcionalizmas (metalo konstrukcijos, dangoraižių statyba; archit. Le Corbusier, W. Gropius ir kt.). Organinė architektūra (F. L. Wright, JAV). Regionalizmas (A. Aalto, Suomijoje). Metabolizmas (K. Tange ir kt. Japonijoje). Postmodernizmas teorijoje ir praktikoje (C. Jenks, R. Venturi). Naujausios kryptys: dekonstruktyvizmas.

3.8. Lietuvos architektūra istorijos bėgyje. Lietuvos etninė architektūra (sodybų ir kaimų tipai, smulkioji architektūra). Gotika Lietuvoje: pilys, miestiečių namai, bažnyčios (Lydos, medininkų, Kauno pilys; Perkūno namai Kaune, Šv. Onos bažnyčia). Renesansas (Vilniaus universiteto ansamblis). Vilniaus ir Kauno baroko architektūra. Klasicizmas (Vilniaus mokykla ir L. Stuokos-Gucevičiaus kūryba). Lietuvos dvarai. Tarpukario periodas (M. Songaila, V. Dubeneckis, K. Reisonas, V. Landsbergis-Žemkalnis). Pokario periodas. Posūkis į Vakarų architektūrą: naujos paieškos šiandieninėje Lietuvos architektūroje.

Pagrindinė literatūra:

1. Mačiulis A. Architektūra: stiliai, kompozicija, menų sąveika. Vilnius: VDA leidykla, 1997. (pagrindinis vadovėlis)

2. Sederavičius V. Architektūros stilių raida. Kauno politechnikos institutas, 1989.

3. Lietuvos architektūros istorija. I-III tomai. Architektūros ir statybos institutas (moksl. Red. J. Minkevičius – I t.; A. Jankevičienė – II t.; N. Tolvaišienė – III t.). Vilnius, 1987, 1994, 2000.

Studijų vertinimas:

Referatas – 20 %, koliokviumas – 30 %; baigiamasis egzaminas – 50 % galutinio pažymio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.