Aplinkos tarša

Įvadas

Remiantis paskelbtais Europos aplinkos agentūros (EEA) ataskaitos duomenimis, aplinkos teršimas transporto išmetamosiomis dujomis vis dar sparčiai didėja ir tai lieka pagrindinė opi problema visam pasauliui mažinant šiltnamio efektą. Pagrindinė šios problemos priežastis yra spartus transporto poreikio augimas. 1990–2003 m. keleivinio transporto apimtys EEA šalyse išaugo 20 procentų. Labiausiai – 96 procentais – per šį laikotarpį išaugo oro transporto apimtys.
Penkiolikoje Europos Sąjungos šalių transporto emisijos sudaro 21 procentą visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų (išskyrus tarptautinį jūrų ir oro transportą). Kelių transporto priemonių išmetami teršalai sudaro 93 procentus visų transporto priemonių išmetamų teršalų. Kita vertus, greičiausiai auga tarptautinės aviacijos emisijos, kurios 1990–2004 m. padidėjo 86 procentais. Pasak EEA direktorės, profesorės Jacqueline McGlade negalima išspręsti transporto sąlygotų problemų, tokių kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, triukšmas ir kraštovaizdžio fragmentacija, nespręsdami transporto srautų didėjimo keliuose, geležinkeliuose, ore ir jūrose problemos. Tokie techniniai pasiekimai, kaip švaresni, ekonomiškesni varikliai, yra labai svarbūs, tačiau tai ne pagrindinė problemos sprendimo dalis.
Transporto tarša tiesiogiai veikia mūsų sveikatą. Beveik 25 procentai 25 Europos Sąjungos šalių gyventojų gyvena arčiau negu 500 metrų nuo kelių, kuriais pravažiuoja daugiau negu 3 milijonai transporto priemonių per metus. Atitinkamai, dėl aukšto užterštumo lygio kasmet prarandama beveik keturi milijonai gyvenimo metų, teigiama EEA ataskaitoje.
Pagrindinės nagrinėjamos problemos šiame darbe yra Transporto tarša ir jos poveikio mažinimas ir transporto infrastruktūros plėtra. Tai mano manymu šiandiena yra pagrindinės problemos tiek Lietuvoje tiek ir kitose pasaulio šalyse, nes pirmiausia prieš pradedant imtis priemonių mažinant šiltnamio efektą, reiktų išanalizuoti daroma transporto priemonių žalą aplinkai ir tik po to galvoti, kaip išgelbėti planeta nuo pražūties.
Transporto tarša ir jos poveikio mažinimas
Transporto priemonės yra vienas iš didžiausių aplinkos teršėjų. Miestų teritorijose autotransportas teršia aplinką išmetamosiomis dujomis bei transporto triukšmu. Autotransportas yra specifinis taršos šaltinis, kadangi jis labai dinamiškas, įsiskverbia į visas miestų teritorijas – gyvenamuosius ir pramonės rajonus, miesto centro, ligoninių ir sanatorijų zonas, poilsio zonas ir t.t. Transporto kaip išmetamųjų dujų šaltinio galingumas skaičiuojamas atsižvelgiant į autotransporto srautų dydį (auto/h) bei transporto srautų sudėtį ir kuro sąnaudas judant įvairiais greičiais, taip pat atsižvelgiant į stabdymus ir greitėjimus sankryžose. Išmetamųjų teršalų kiekis skaičiuojamas kiekvieno srauto, atsižvelgiant į naudojamo kuro rūšį, ir randamas pagal formules. Transporto neigiamas poveikis aplinkai daugiausia pasireiškia triukšmo, bei išmetamųjų dujų neigiamu poveikiu žmonių sveikatai, pramonei ir komunaliniam ūkiui, teritorijų rekreaciniams ištekliams, žemės ūkiui, želdiniams. Kadangi šie poveikiai pasireiškia labai specifiškai, jie nagrinėjami atskirai. Neigiamas transporto išmetamų dujų poveikis vertinamas kompleksiškai – kaip poveikis žmonių sveikatai, pramonei, komunaliniam ūkiui, žemės ūkiui ir želdiniams, rekreaciniams ištekliams. Tam taikomos tarptautinės metodikos, adaptuotos Lietuvos sąlygoms. Neigiamas poveikis aplinkai vertinamas tuomet, kai kurių nors išmetamųjų dujų koncentracija aplinkoje viršija leistinas trumpalaikes vienkartines koncentracijas. Transporto triukšmo ir išmetamųjų dujų neigiamam poveikiui mažinti užstatytose miesto teritorijose rekomenduojama taikyti tokias priemones, kurios kainuotų mažiausiai ir duotų didžiausią ekonominę naudą. Priemonės turėtų būti atskirai vienaip planuojamos jau užstatytoms arba saugotinoms teritorijoms, kitaip – iš naujo planuojamoms miesto teritorijoms ar atskiriems projektuojamiems objektams.
Be automobilių aplinka teršia traukiniai, laivai ir lėktuvai. Geležinkelio transportas teršia aplinką išmetamosiomis dujomis, kai sąstatus tempia motorvežiai. Geležinkelio keliamo triukšmo poveikis aplinkai jaučiamas prie geležinkelio magistralių, stočių teritorijose. Avarijų metu išsilieję gabenami pavojingi skysčiai arba kuras teršia teritorijų orą, dirvožemį, vandenį. Traukiniai, metro, tramvajai… Šios transporto priemonės perveža daugiau keleivių ar krovinių su mažesnėmis kuro sąnaudomis, tačiau jos yra labai „nerangios”. Į visas norimas vietas krovinių ir keleivių neapsimoka pristatinėti vien metro ar vien traukiniais. Jų „ekologiškumas” išryškėja tik pervežant didelius krovinius į sankaupos vietas iš kurių reikalingas papildomas jų gabenimas. Vandens (jūrų ir upių) transportas išmetamosiomis dujomis ir triukšmu aplinką teršia nedaug, tačiau dėl avarijų arba dėl aplaidumo vandens transportas prisideda prie upių, jūros vandens bei pakrančių teršimo. Kad lėktuvai yra didžiausi teršėjai, tai beveik visi sutinka. Tačiau visgi yra žmonių, kurie teigia, kad ir į lėktuvus galima žvelgti kaip į ekologines transporto priemones. Pavyzdžiui, šiais metais skrido pirmasis biokuru varomas lėktuvas. O taip pat lėktuvų šalininkai bando priskaičiuoti kelio dangas, kurios reikalingos kitoms transporto priemonėms. Asfaltuoto kelio tiesimas ir jo priežiūra naudoja daug iškastinių resursų. Tinkamai pritaikyti lėktuvai gali nusileisti ir ant vandens, ar ant laivų, plaukiojančių salų, o taip pat ant sniego. Sklandytuvai neturi variklio, o pakilti į orą ir nuskristi toli gali. Jeigu maksimalizuoti visas galimybes, tai ir į lėktuvą galima būtų žiūrėti kaip į ekologinę transporto priemonę.
Oro transportas teršia aplinką išmetamosiomis dujomis ir keliamu triukšmu. Kadangi
dujos išmetamos dideliame aukštyje, jų poveikis miesto aplinkai nėra labai juntamas. Tačiau
didelėse teritorijose ypatingai jaučiamas aviacinio triukšmo poveikis – lėktuvai priskiriami prie
didelių triukšmo šaltinių. Oro transporto tarša jaučiama tik prie oro uostų bei kilimo ir
tūpimo takų įtakos zonose. Visos šios trys pagrindinės aplinkos taršos transporto priemonės visoje planetoje sudaro trečdali teršalų. Lietuvoje – daugiau nei pusę, labiausiai automobilizuotuose miestuose – net iki 70 % atmosferos teršalų. Automobilių gausa neišvengiama. Blogiausia tai, kad į šalį dažniausiai įvežami jau padėvėti automobiliai, kurie ypač teršia orą. Didiesiems Lietuvos miestams gresia smogai, sergamumo bei mirtingumo padidėjimas. Aviacija labai veikia atmosferos sudėtį. Oro transporto priemonės juda aukštai ir plačiai išsklaido teršalus. Pastovūs taršos židiniai prie pat žemės susidaro tik aerodromuose. Aviacijos neigiamas poveikis daugiausia pasireiškia fizine atmosferos tarša – lėktuvai kelia didelį triukšmą. Geležinkelio tarša pasireiškia daugiausia oro tarša, nes sunkiųjų dyzelių emisijose vyrauja sieros oksidai. SOx sunkieji dyzeliai išmeta skaičiuojant efektyvaus darbo vienetui) 5-20 kartų daugiau nei karbiuratoriniai varikliai, NOx – 2 kartus daugiau, o CO – priešingai, apie 1000 kartų mažiau.
Didžiausią dalį, tai yra apie 98% išmestų į aplinką transporto teršalų kiekio sudaro autotransporto priemonių išmetami teršalai ir tik 2% – kitų transporto priemonių (traukinių, laivų, lėktuvų) teršalai. Transporto tarša yra sunkiau kontroliuojama, nėra įmanoma pritaikyti valymo įrengimus, todėl prognozuojama, kad ateityje transporto dalis bendrame oro užteršime vis didės. Degant kurui, į aplinką išsiskiria šios medžiagos:
anglies monoksidas
lakūs organiniai junginiai – LOJ (angliavandeniliai)
azoto oksidai
benzpirenas, aldehidai ir kt. medžiagos.
Autotransporto tarša kinta, priklausomai nuo kuro rūšies, variklio tipo, automobilio eksplotacijos trukmės. Taršos CO, LOJ, NOX intensyvumas priklauso nuo daugelio faktorių. Didesnė tarša yra naudojant benziną, varikliai, varomi dizelinu, išskiria žymiai mažiau anglies monoksido, azoto oksidų bei LOJ. Esant šaltam varikliui, išsiskiria žymiai didesnės teršalų koncentracijos, negu varikliui įšilus. Senesni automobiliai (> 1986 metų) išmeta dvigubai daugiau kenksmingų dujų nei naujesni automobiliai (< 1986 metų) yra daug ekonomiškesnis ir mažiau teršia aplinką. Kad šių teršalų kiekis nedidėtų, o mažėtų yra vykdomi įvairūs projektai, kurie skatina transporto taršos mažinimą. Maždaug trečdalis visos energijos ES sunaudojama transporto sektoriuje. Jam tenka 70 proc. viso naftos poreikio. 97 proc. transporto sektoriuje sunaudojamos energijos yra iškastinis kuras, o tik 2 proc. – elektros energija ir vos 1 proc. – biokuras. Tuo tarpu transporto priemonių išskiriamų teršalų toliau daugėja. ES įsipareigojo ryžtingai ir vienašališkai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą mažiausiai 20 proc., palyginti su 1990 m. Europarlamentarai pritaria šiam įsipareigojimui ir ragina priimti teisės aktus, kurie įpareigotų technologiškai tobulinant automobilių variklius naujųjų automobilių išmetamųjų dujų kiekį sumažinti iki 125 g CO2/km, o vėliau, atliekant tolesnius technologinius patobulinimus ir naudojant daugiau biokuro, jį sumažinti dar 10 g CO2/km. Parlamentas ragina Sąjungos šalis pertvarkyti automobilių akcizo mokesčių tvarką, kad būtų skatinama atsisakyti smarkiai teršiančių automobilių ir pirkti naujus, eologiškesnius. EP ragina priimti siūlomą direktyvą, pagal kurią lengviesiems automobiliams taikomi mokesčiai būtų susieti su išskiriamų teršalų kiekiu ir kuro naudojimo efektyvumu. Taip pat yra skatinami piliečiai racionaliau naudoti savo transporto priemones, dažnai juose važiuoja 1 žmogus, nors transporto priemonės pajėgumai leidžia beveik su tokiomis pat kuro sąnaudomis pervežti 5 ar daugiau žmonių. Todėl kaip ekologinė transporto priemonė aukščiau yra iškeliami motociklai. Jie ir vietos aikštelėje užima mažiau, ir kelių jiems reikia siauresnių, jie yra lengvesni ir sunaudoja mažiau kuro. Tačiau priekaištaujama jiems, kad ir turėdami dvigubai mažesnį variklio galingumą vis tiek į orą išmeta beveik tiek pat išmetamųjų dujų. Be to, motociklai nepatogūs naudoti esant prastesnėms oro sąlygoms. Ekologiška transporto priemone yra laikomas viešasis transportas. Autobusai perveža daug keleivių. Žinoma, tenka atsisakyti komforto, tačiau bent jau išmetamųjų dujų kiekis vienam keleiviui sumažėja. Troleibusas laikomas pačia ekologiškiausia nebėgine viešojo transporto priemone. Jis varomas elektra. Tačiau iš kur gaunama elektra? Iš elektrinių, kurios elektrą gamina degindamos tą patį iškastinį kurą. Nors tarša sąlyginai mažesnė, tačiau ar mažesnį teršėją galima vadinti ekologiniu? Naujausias mados klyksmas yra elektroautomobiliai. Jų taip pat gaminama įvairių. Pradedant nuo elektra varomo mopedo, baigiant 100 vietų autobusais. Įvairūs žalių pasaulėžiūros pakraipų žmonės jau nusipirko ar ruošiasi pirkti elektra varomas transporto priemones dėl jų ekologiškumo. Tačiau visiems elektromobiliams galioja tas pats dėsnis - jos teršia mažiau nei didesni už jas teršėjai, bet visgi jos teršia planetą ir ekologiškomis jų nevertėtų vadinti. Tačiau šiuo metu ekologiškiausia transporto priemonė yra dviratis. Dviračių šalininkai įvairiais būdais įrodinėja dviračių privalumus, o komfortą mėgstanti visuomenė jokiu būdu nesėda ant dviračio. Dviratis - nemotorinė transporto priemonė, ji bent jau išmetamųjų dujų neišskiria. Tačiau išmetamosios dujos yra išskiriamos dviračio gamyboje ir jo transportavime iki vartotojo. Jei panaikintume visus automobilius ir visi važinėtų vien dviračiais, tai planeta būtų teršiama mažiau, tačiau visgi būtų teršiama. Iki globalinės ekologinės katastrofos persėdus ant dviračių turėtume daugiau laiko, tačiau ji neišvengiamai ateitų. Mažesnė tarša, reiškia, kad teršiama mažesniais kiekiais, bet visgi teršiama. Iki šių dienų mokslininkai niekaip negali per naftos magnatus pasireikšti šioje srityje ir sukurti visiškai ekologišką transporto priemonę, todėl šiandien galime rinktis tiktai kas siūloma rinkoje ir naudotis tobulinama infrastruktūra. Transporto infrastruktūros plėtra ir aplinkos taršos mažinimas Lietuvoje Lietuva – tranzito šalis, kurią kerta I ir IX transeuropiniai transporto koridoriai. Bendras valstybinės reikšmės automobilių kelių ilgis siekia 21 345 km., geležinkelių linijų – 1 771 km, iš jų 122 km elektrifikuotos. Iš viso 2005 metais Lietuvoje buvo pervežta 110 546 tūkst. tonų krovinių, o pagal pasiektus rezultatus daugeliui transporto sričių praėję metai buvo rekordiniai: šalies geležinkeliais vežtas rekordinis krovinių kiekis – 49,3 mln. tonų, uoste perkrauta 21,8 mln. tonų krovinių, o tarptautiniuose oro uostuose aptarnauta beveik pusantro milijono keleivių. Sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, o taip pat ir žmonių sveikatai, yra vienas iš ilgalaikių Lietuvos transporto politikos prioritetų, išdėstytų Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros ilgalaikėje strategijoje iki 2015 metų bei Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje. Didžioji dalis Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių senesni nei 10 metų. Nors automobilių parkas palaipsniui atnaujinamas, tačiau vis dar didelė krovininių automobilių bei visuomeninio transporto dalis neatitinka naujų reikalavimų. Ne visi didieji šalies miestai turi aplinkkelius, todėl pernelyg apkrautose miestų gatvėse formuojasi kamščiai, kuriuos didina ir pasenusios eismo reguliavimo sistemos. Bet labiausiai aplinką teršia kelių transportas, o gerokai mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančiam transportui (geležinkeliui, vidaus vandenų transportui) modernizuoti reikia ypač didelių investicijų. Nepakankamai išplėstas elektrifikuotų geležinkelio linijų tinklas. Ateityje, kuriant ekologiškai efektyvią transporto sistemą, bus derinama visų transporto rūšių plėtra, teikiant pirmenybę mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai darančiam transportui, naudojančiam alternatyvius ir mažiau aplinką teršiančius degalus. Platesnis geležinkelių naudojimas, Klaipėdos jūrų uosto bei vidaus vandenų kelių plėtra leis ženkliai sumažinti transporto keliamą aplinkos oro taršą. Automobilių parkas būtų sparčiau atnaujinamas įvedus naujų automobilių įsigijimo finansinių lengvatų sistemą. Pradėjus eksploatuoti naujosios kartos miesto maršrutinio transporto sistemas, palaipsniui bus žengiama prie elektros energiją naudojančio ir mažiau aplinką teršiančio transporto. Ateityje, be jokios abejonės, daugės asfaltuotų kelių. Bus modernizuojamos eismo valdymo ir kontrolės sistemos (tai padidins gatvių ir kelių pralaidumą) bei griežtinami reikalavimai transporto išmetamųjų dujų kokybei. Laiku parengus projektus, atsiras galimybė pasinaudoti ES struktūriniais fondais energijos efektyvumui transporte didinti bei jo keliamai aplinkos oro taršai mažinti. Susisiekimo ministerija aktyviai dalyvauja įvairių ES institucijų veikloje formuojant bendrąją ES transporto politiką. Šioje srityje pavyko pasiekti gerų rezultatų, reikšmingiausias iš jų – „Rail Baltica“ projekto įtraukimas į svarbiausių Europos Sąjungos transporto projektų sąrašą. Jo įgyvendinimas užtikrins ne tik teisinę bei politinę, bet ir fizinę galimybę laisvam prekių judėjimui, padidins individualaus mobilumo galimybes, užtikrins geresnę gyvenimo kokybę naudojant palankesnį aplinkai ir sveikatai transportą. Anksčiau mechaninių transporto priemonių išsivystymas įtakojo miesto teritorijų plėtimą ir gyventojų gausėjimą. Šiandien šis procesas, ypač lengvųjų automobilių daugėjimas, pasidarė vienu iš priešingo reiškinio priežasčių: dalis didmiesčių gyventojų apsigyvena priemiesčiuose, kurie neretai gerokai toliau nuo centro. Dėl to miestų teritorijos plečiasi, o gyventojų centriniuose rajonuose mažėja. Didžiųjų miestų centriniuose rajonuose sukoncentruoti prekybos centrai, buitinio aptarnavimo įmonės, bankai, administraciniai ir kultūriniai centrai, net reikalingiausios pramonės įmonės išlieka. Tai dar labiau didina transporto srautus. Kad sumažinti srautus senamiestyje Lietuva dar nesiėmė griežtesnių priemonių kaip Prancūzija. Prancūzijos vyriausybė ėmėsi labai radikalių priemonių automobilių eismui sostinėje sutvarkyti, kadangi 1995 m. Paryžiuje dėl automobilių išmetamų dujų poveikio mirė daugiau kaip 3000 žmonių. Dėl pasenusių ir neefektyvių eismo reguliavimo sistemų bei didėjančio automobilių skaičiaus dalyje miestų, o ypač jų centrinėse dalyse, stebima padidinta NO2 ir dulkių koncentracija. Benzinu varomi vidaus degimo varikliai išskiria anglies, azoto, sieros ir švino junginius, angliavandenius. Žalingų vidaus degimo variklių išskiriamų medžiagų kiekis ir jų toksiškumas priklauso nuo variklio techninės būklės, darbo režimo, kuro rūšies, kelio važiuojamosios dalies dangos. Nesureguliuota degimo sistema ne tik mažina variklio darbingumą, bet ir neleidžia visiškai sudegti kurui, gali net iki 10–15 kartų padidėti toksinių medžiagų išmetimas. Daugiausia oras teršiamas starto metu, stabdant ir lėtai važiuojant. Nustatyta, kad pradėjus automobiliui judėti, oro teršimas yra 50 kartų didesnis už bendrąjį vidutinį. Padidėjus greičiui iki 90 km/h, sunaudojama mažiau kuro ir išskiriama dvigubai mažiau aplinką teršiančių medžiagų. Automobiliai turi ir dar vieną neigiamą poveikį – judėdamos transporto priemonės sukelia sūkurius, pakelia dulkes kartu su pavojingais sveikatai mikroorganizmais. Sumažinus šių rodiklių parametrus Prancūzijoje mirčių šiomis dienomis nepasitaiko, sutvarkius eismo reguliavimo sistemas, uždraudus dyzeliniu varomiems automobiliams įvažiuoti į senamiestį, ir sugriežtinus automobilių priežiūros techninę būklę, buvo sumažinta oro tarša. Mano manymu reiktų ir Lietuvoje didmiesčiuose vykdyti kažkokius apribojimus, nes kiekvienais metais vis sunkiau tampa praeiti ar pravažiuoti dviračių senamiesčio gatvę, dėl per didelio automobilių intensyvumo. Išvados Vis dar nėra konkrečių priimtų priemonių, kurios padėtų sumažinti aplinkos taršą, nes naftos magnatai turi savo didelius interesus ir valdo pasaulį savo naftos ištekliais, todėl nėra sudaromos pilnos galimybės plėtotis atsiniaujančiais energijos šaltiniais. Šiandien turim tenkintis tik variklio išmetamų dujų mažinimo naujovėmis, hibridiniais varikliais. Perdirbimo gamyklomis, kurios perdirba senus automobilius, panaudotas padangas panaudoja asfalto gamyboje arba statybos sektoriuje. Į rinka šiais metais yra išleistos naujos kartos padangos, kurios mažina automobilio kuro sąnaudas ir lėčiau susidėvi, tai yra vienas iš žingsnių link ekologijos. Tačiau nėra dar iki galo sugalvota kaip racionaliau panaudoti mlrd. tonų panaudoto alyvos, kuri šiuo metu yra tik saugojama saugyklose arba deginama, o regeneravimas dar nėra pakankamais išsivystęs. Lėtai plečiama biotransporto (dviračių, riedučių) infrastruktūra, beveik nediegiamos šiuolaikinės multimodalinės transporto srautų reguliavimo struktūros, kas irgi didina centrinių miestų dalių oro užterštumą. Miestuose nepakankamai išvystyta oro kokybės monitoringo sistema, daugelyje mažesnių miestų oro kokybė iš viso nekontroliuojama. Parengus projektus, susidarytų galimybė be valstybinių ir municipalinių lėšų pasinaudoti ES struktūriniais fondais transporto keliamai oro taršai mažinti (aplinkėlių, dviračių takų tiesimui, transporto sistemų plėtrai ir pan.). Transporto sistemoje vis labiau įsitvirtina vamzdynai. Vamzdynų transportas pigesnis net už jūrų transportą. Naftą ir jos produktus transportuoti vamzdžiais 12–15 kartų pigiau, negu gabenti traukiniais ar automobiliais. Vamzdynų transportas turi didelę ateitį, nes užima palyginti mažai vietos, netrukdo antžeminiam transportui, neteršia aplinkos. Taip pat reiktų sparčiau vystyti biodujomis varomas transporto priemones, kur dujos yra gaminamos iš pūnančių atliekų, kurias surenka įmonės iš gyventojų, taip yra panaudojamos atliekos ir jos nesikaupia sąvartynuose ir jos yra daug mažiau teršiančios aplinką. Literatūros sąrašas: 1.http://www.eea.europa.eu/lt/pressroom/newsreleases/transportas-2014-vel-prasciausias-pagal-kioto-sutarties-tikslu-igyvendinima 2009 m. balandis 6d. 2. Lietuvos higienos norma HN35-1993. Gyvenamos aplinkos atmosferą teršiančių medžiagų DLK. V.: LR sveikatos aps. m-ja, 1994. 54 p. 3. Baltrėnas P., Vasarevičius A. Aplinkos apsauga: Enciklopedija. V.: Mokslas, 1998. 384 p. Klibavičius A. Autotransporto išmetamųjų dujų neigiamo poveikio aplinkai ekonominis vertinimas // Aplinkos inžinerija. V.: Technika, 1998, T. VI, Nr 2, p. 72-78. 4. Klibavičius A. Transporto neigiamo poveikio aplinkai vertinimas. V.: Technika, 1998. 40 p. Šešelgis K. Aplinkos apsauga. V.: Mokslas, 1991. 208 p. 5. http://www.vsv.lt/mokymas/Aplinka_ir_sveikata/596.html 2009 m. balandis 2 d. 6.http://www.verslosavaite.lt/index.php/Verslas-ir-ekonomika/EP-skatina-mazinti-transporto-keliama-tarsa.html 2009 m. balandis 5 d. 7. http://ekologija.blogas.lt/434762/ekologiskas-transportas.html 2009 m. balandis 10d. 8. http://www.sam.lt/repository/dokumentai/sveikatos_politika/viceministropranesimas2006.doc 2009 m. balandis 14 d. 9. http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/-Aplinkos_tarsa/13.htm 2009 m. balandis 14d. 10. http://www.vgtu.lt/leidiniai/elektroniniai/miestotvarka/11sk.pdf 2009 m. balandis 16d. 11. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31987L0101:LT:HTML 2009 m. balandis 17d. 12. http://kauno.diena.lt/dienrastis/priedai/ratai/ekologisku-padangu-pranasumai-102584 Turinys 1. Įvadas.......................................................................................................................0 2. Transporto tarša ir jos poveikio mažinimas.............................................................2 3. Transporto infrastruktūros plėtra ir aplinkos taršos mažinimas Lietuvoje...............5 4. Išvados......................................................................................................................8 5. Literatūros sąrašas....................................................................................................9

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *