Apie Aukštaičius

Apie Aukštaičius galima kalbėti tik iš aukštai, nes jie yra aukštai rytuose ir šiaurėje.
Aukštaičių tarmė pagal dvigarsių an, am, en, em ir balsių ą, ę tarimą skyla į vakarų, pietų ir rytų aukštaičius (plg. kaip tariami žodžiai ranka, žąsis).
Vakarų aukštaičiai (Kauno, Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Šiaulių r.) dvigarsius an, am, en, em ir balsius ą, ę išlaiko ir taria kaip bendrinėje kalboje ranka, žąsis. Vakarų aukštaičiai turi dvi patarmes: kauniškių ir šiauliškių. Kauniškių patarmė artimiausia bendrinei kalbai. Jie skiria ilguosius ir trumpuosius balsius ir išlaiko kirčio vietą. Šiauliškiai trumpina nekirčiuotų skiemenų ilguosius balsius, kartais atitraukia nuo galūnės kirtį.
Pietų aukštaičiai (Alytaus, Druskininkų, Varėnos r.) išlaiko an, am, en, em, bet ą, ę verčia ū, y: jie sako ranka, žūsis. Rytų aukštaičiai (Širvintų, Švenčionių, Ignalinos, Molėtų, Anykščių, Utenos, Zarasų, Rokiškio, Panevėžio r.) minėtus dvigarsius verčia om, on, em, en arba um, un, im, in: ronka, runka, o balsius ą, ę verčia o, e arba ū, y: žosis, žūsis.
Rytų aukštaičių tarmė dar skirstoma į šnektų grupes. Vienai priklauso šnektos, trumpinančios (redukuojančios) nekirčiuotų skiemenų ilguosius balsius: panevėžiškiai trumpuosius galūnių balsius suplaka į vieną neaiškų balsį: po kieto priebalsio – į užpakalinės eilės, po minkšto – į priešakinės eilės; širvintiškiai šiek tiek mažiau nei panevėžiškiai redukuoja žodžio galo balsius; o anykštėnai vietoj kirčiuotų negalūninių a, e taria o, ė (e), pvz., rotas „ratas“.
Kitos grupės šnektos netrumpina nekirčiuotų skiemenų ilgųjų balsių: kupiškėnai, kaip ir anykštėnai, vietoj kirčiuotų negalūninių a, e taria o, ė (e) ir a – vietoj e ir ė, kai po šių balsių eina kietas priebalsis ar tolesniame skiemenyje yra a, ė, o, u, pvz., dada „dėdė“; uteniškiai neredukuoja žodžio galūnės balsių, nekirčiuotus dvibalsius ie, uo vienabalsina, pvz., penelis „pienelis“; vilniškiai išlaiko nekirčiuotą dvibalsį ie, pvz., pienelis „pienelis“.
Daugelis pietų aukštaičių ir rytų aukštaičiai vilniškiai dzūkuoja, t.y. č, dž verčia c, dz, pavyzdžiui, sako cia arba ca „čia“; t, d, tv, dv prieš i, į, y, ie verčia c, dz, cv, dzv: cik „tik“, dziena „diena“. Šią ypatybe turintys aukštaičiai dar vadinami dzūkais.

Aukštaičių moterų drabužiai. Jų skiriamasis bruožas – vyraujanti balta spalva: balti nuometai, marškiniai, prijuostės, o kartais ir sijonai.

GALVOS PAPUOŠALAI, NUOMETAI
Gražiausiu jaunų merginų papuošalu būdavo ilgos kasos, į kurias jos įpindavo spalvotus kaspinus. Ant galvos jos užsidėdavo rūtų ar kitų gėlių vainikus, nešiodavo sidabro, aukso spalvos galionus bei kaspinų karūnas. Nuotakos ir jų pamergės užsidėdavo kalpokus, kuriuos dabindavo gėlėmis, o prie visų tų puošmenų dar prisegdavo pluoštus liemenį siekiančių įvairiaspalvių kaspinų.
Per vestuvių apeigas jaunajai nuo galvos nuimdavo rūtų vainiką ir jį pakeisdavo nuometu – simboliniu ištekėjusios moters galvos apdangalu, kurį senu papročiu privalu būdavo ryšėti visą savo gyvenimą.
Nuometus ausdavo 3-4 m. ilgio iš ploniausių ir gražiausių lino gijų. Aukštaitės ryšėdavo ir mažesnius, lengvesnius nuometėlius (galvaraiščius) arba baltas kiauraraščiu siuvinėtas skareles.

MARŠKINIAI
Ši aprangos dalis visose etninėse srityse būdavo siuvama tik iš balto lininio audeklo – ilgomis rankovėmis, stačia ar atlenkiama apykakle, tunikinės formos kirpimo. Įvairiai puošiamos būdavo labiausiai matomos marškinių dalys – apykaklė, rankovių galai, krūtinės pakraščiai. Aukštaitės į šias vietas įausdavo raudonų, rečiau mėlynų medvilnės gijų.. O marškinius prie kaklo susegdavo sidabrine sage ar surišdavo siaura juostele.

LIEMENĖS
Tai puošniausia tautinių rūbų dalis. Visoje Lietuvoje ji būdavo siuvama iš austų marginių, šilko, brokato, aksomo. Aukštaitėms būdingos trumpos, priekyje prailgintais skverneliais arba žemiau liemens durtos, klostytos liemenės, puoštos blizgančiais karoliukais arba apsiūtais galionais, susegamos metalinėmis kabėmis ar suvarstomos juostelėmis, metalo grandinėlėmis.

SIJONAI
Aukštaitės jiems audinius ausdavo languotus ar dryžuotus,kuriuose vyraudavo raudona, žalia, violetinė, balta, geltona spalvos. Sijonų ir liemenių deriniai dažniausiai būdavo komponuojami kontrasto principu.Ypač mėgiami buvo balti, pažemiuose raudonos ar burokinės spalvos rinktiniais raštais puošti sijonai. Po jais moterys segėdavo dar po 2-3 baltus ar languotus apatinius sijonus.

PRIJUOSTĖS
Be šios rūbo dalies lietuvės niekur negalėdavo viešai pasirodyti. Tai būdavo moters doros ir kuklumo simbolis.Aukštaičių prijuostės – plačios, rauktos, pažemiuose puoštos įaustom medvilninėm gijom, prisiūtais pinikais,spalvotais austais kuteliais. Daugiausiai jos būdavo audžiamos iš balto lino.

JUOSTOS
Tai dekoratyviniai audiniai, skirti vyrų bei moterų drabužiams sujuosti, sijonų, prijuosčių juosmenims, autų,lauknešėlių ir krepšelių parišimui.Juostas ausdavo dovanoms ir įvairiems sveikinimų ceremonialams, reiškiantiems ypatingą pagarbos ženklą. Aukštaitijoje būdavo naudojamos siauros “rinktinės”,”austinės” juostos, tačiau daugiausiai -“pintinės”. Jų raštai labai paprasti, su ritmiškai pasikartojančiais “eglučių” bei “rombų” motyvais. Visas grožis jose – spalvų žaisme, derinant raudonus, žalius, juodus, rudus, violetinius bei geltonus siūlus.
Aukštaitės, kaip ir visos Lietuvos moterys, šaltesniu metų laiku gobėsi vilnonėmis languotomis skaromis, vilkėdavo pilko arba rudo milo sermėgomis, puoštomis juodu aksomu, dirbtinu kailiu.

Įvadas

Apie Aukštaitija man labai patiko rašyti, nes apie ją yra labai gražiai apdainuojama mūsų prosenelių lietuviu liaudies dainose. Aš sužinojau kaip jie rengėsi, kokia tarmė jų buvo, kokiais instrumentais grojo. Pagaliau sužinojau kaip atrodo Aukštaitijos herbas, visa ji yra graži, nes yra tokia didelė mūsų visų širdyse.

Išvados
Sužinojau kaip anksčiau aukštaičiai taria, kaip rengėsi, kaip gyveno, jų muziką.
Labiausiai įsiminiau jų tautinius rūbus, nes dabar niekur nerasi taip žmonių apsirengusių.
Dar dabar sužinojau kokia dalį užimama Aukštaitija. Šį tema buvo labai naudinga, nes daugiau galėjau sužinoti apie mūsų kilmę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *