amerikiečių stafordšyro terjeras

amerikiečių stafordšyro terjeras
amerikiečių stafordšyro terjeras
amerikiečių stafordšyro terjeras
amerikiečių stafordšyro terjeras

„Dar 1100 m. Anglijoje ir kitur Europoje buvo organizuojamos šunų kautynės su jaučiais ir meškomis. 1835 m. Didžiojoje Britanijoje šunų kovos buvo uždraustos. Tačiau vis tiek išliko galimybė organizuoti šunų kautynes, kurios tapo pelningu verslu. Tuomet iškilo būtinybė sukurti idealų šuns tipą, kuris tiktų kautis ringe arba duobėje. Tai turėjo būti atletiškas, greitai atakuojantis ir vikriai sučiumpantis priešininką šuo. „Kovotojas“ turėjo pasitikėti savimi ir žūtbūtinai kovoti valandų valandas, kad patenkintų šunų sporto aistruolius. Šuo privalėjo būti vikrus kaip terjeras ir narsus kaip buldogas. Todėl daugelyje vietovių kryžmino įvairiausius šunis, o Stafordšyro grafystės angliakasiai sukryžmino anglų buldogą su terjeru. Kovoms veisiami terjerai turėjo būti agresyvūs kitiems šunims, drąsūs, nejausti skausmo, noriai kautis, bet mylėti ir paklusti žmonėms. [1]

Iš Didžiosios Britanijos į JAV amerikiečių Stafordšyro terjerų protėviai pateko 1870 m. ir kurį laiką vadinti pitbulterjerais. Juos taip pat naudojo šunų kovoms.

1936 m. gegužės 23 d. įsteigtas amerikiečių Stafordšyro terjerų mėgėjų klubas atvėrė naują veislės istorijos puslapį. Tais pačiais metais veislę įregistravo bei standartą patvirtino Amerikos kinologų klubas (AKC).

Pirmojo pasaulinio karo metais šie terjerai tapo labai populiarūs. Terjerų jėga, drąsa ir sumanumas užkariavo daugelio amerikiečių širdis. To meto spauda dažnai publikavo jų nuotraukas, karikatūras.”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *