Įrodyti savo tinkamumų eiti šias svarbias pareigas. Kita vertus, iš preten¬dentų į tam tikras ištaigų vadovų pareigybes buvo reikalaujama turėti ir specialių viešojo administravimo žinių.
Tokie reikalavimai numatyti net ir Rusijos Federacijos valstybės tar¬nybos pagrindų Įstatyme. Jame nustatyta, kad Rusijos piliečiams, norin¬tiems tapti aukščiausiosios ir vyriausiosios valstybės tarnybos pareigybių grupių tarnautojais, keliamas reikalavimas be aukštojo profesinio pagal pa¬reigybės specializaciją arba jam prilyginto išsilavinimo turėti ir aukštąjį pro¬fesinį vadybos arba panašų išsilavinimą, o norintiems tapti aukštesniosios (eedyitfue) ir vyresniosios valstybės tarnybos pareigybių grupių tarnautojais keliamas reikalavimas turėti aukštąjį profesinį išsilavinimą pagal specialy¬bės kursą „valstybinis ir municipalinis valdymas” bei lygiavertį aukštąjį išsi¬lavinimą .
Todėl dideliu trūkumu reikėtų laikyti tai, kad 2002 m. redakcijos Lie¬tuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme reikalavimai viešojo sekto¬riaus įstaigų vadovams skiriant juos j pareigas beveik niekuo nesiskiria nuo karjeros valstybės tarnautojų.
Į įstaigų vadovų pareigas priimama taip pat dviem būdais:
1)konkurso būdu;
2) įstatymų nustatytais atvejais – politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
Konkursas įstaigos vadovui organizuojamas analogiškai kaip ir karje¬ros valstybės tarnautojui. Asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos va¬dovo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokal¬bio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo parei¬gybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šiuo būdu priimama daugiausia įstai¬gų vadovų.
Politinio (asmeninio) pasitikėjimu pagrindu įstaigų vadovai priimami be konkurso tokia pačia tvarka, kokia nustatyta ir kiliems politinio (asme¬ninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Taip priimami apskričių virši¬ninkai (skiria Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu), prie tokių įstaigų vadovų priskirtinas ir savivaldybės administracijos direktorius, kurį į parei¬gas mero siūlymu skii ia savivaldybės taryba savo sprendimu tarybos įgalio¬jimų laikui.
Į įstaigų vadovų pareigas priima:
I) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos institucijos ir asmenys;

J'”‘ Plačiau 7.x.: JI Baxpax. AflMmiHcrpaTHBiioc npano POCCMM. MocKiia: HopMa, 2000. C. 245-246.
2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos Pre¬zidentas;
3) Vyriausybės atstovą, apskrities viršininką ir jo pavaduotoją – Vy¬riausybė;
4) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;
5) savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba.
Pakaitinių valstybės tarnautųjų priėmimas. Pakaitiniai valstybės tar¬nautojai priimami į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeni¬nio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ir jas eina:
1) kol grįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, bet ne ilgiau kaip trejus metus;
2) arba ne ilgiau, nei įstatymuose nustatyta nesančio karjeros valsty¬bės tarnautojo kadencija (kadencijos) arba tarnybos (darbo) trukmė einant šias pareigas:

– valstybės politiko (Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės ta¬rybos nario);
– valstybės pareigūno;
– valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo, kolegialios valstybės institu¬cijos skiriamo politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu;
– tarptautinėje organizacijoje arba institucijoje;
– Europos Sąjungos institucijoje arba įstaigoje;
– privalomojoje pradinėje karo tarnyboje;
– alternatyviojoje krašto apsaugos tarnyboje.
Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas be konkurso. Sprendimą dėl jų priėmimo priima tie patys asmenys, kurie turi teisę priim¬ti į pareigas tą valstybės tarnautoją, į kurio vietą priimamas pakaitinis vals¬tybės tarnautojas.

1.13.6. Valstybės tarnautojų pareigos
Valstybės tarnautojų pareigoms įtvirtinti skiriama daug dėmesio visų Vakarų šalių teisės aktuose. Visas pagrindines valstybės tarnautojų parei¬gas šiose šalyse galima suskirstyti į šias kategorijas:
1) pareiga traktuoti darbą valstybės įstaigoje kaip viešąją tarnybą, at¬liekamą paisant konstitucinių vertybių ir įstatymų;
2) pareiga garantuoti, kad valstybės tarnyba bus apolitiška arba neu¬trali;
3) pareiga veikti nešališkai, suprantama kaip objektyvus ir deramas
užduočių vykdymas;
4) pareiga administracines užduotis atlikti profesionaliai.
Lietuvos Respublikoje valstybės tarnautojų pareigos pirmiausia nu¬statytos Konstitucijoje. Reikšminga konstitucinė norma yra Įtvirtinta Kons¬titucijos 5 straipsnyje, kuris skelbia: „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms”.
Kita svarbi valstybės tarnautoj;) įpareigojanti nuostata nustatyta lame pačiame Konstitucijos 5 straipsnyje ir skamba taip: „valdžios galias riboja Konstitucija”. Pačia bendriausia prasme tai reiškia, kad kiekvienas valsty¬bės tarnautojas gali veikti neviršydamas savo kompetencijos, įtvirtintos Konstitucijoje ir ja detalizuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuo¬se.
Ne mažiau svarbus yra ir Konstitucijos 29 straipsnis, nustatantis, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs”.
Panašaus pobūdžio nuostatų rastume ir kitose Konstitucijos normose. Visos jos aptariamos Valstybės tarnybos įstatyme, kituose valstybės tarnau¬tojų teisine padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje nurodomos svarbiausios valstybės tarnautojo pareigos, nors šio straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti ir kitu valstybės tarnautojų pareigas.
Visas minėtame straipsnyje išvardytas pareigas sąlyginai galima su¬skirstyti į tris grupes:
Pirmajai grupei priskirtinos tos pareigos, kurios kyla iš lojalumo vals¬tybei principo įgyvendinimo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų;
2) būti lojaliam Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams;
4) nedalyvauti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje
veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus:
– mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose; -> valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą ir neformalųjį suau¬gusiųjų švietimų, (c) savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimą. Antrajai grupei priskirtinos pareigos, atsirandančios iš tiesioginio vals¬tybės tarnautojo santykio su institucija arba įstaiga, kurioje jis tarnauja:
1) tinkamai allikli pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis;
2) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;

3) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine arba su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai arba kiti teisės aklai;
4) nesinaudoti valstybės arba savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai.
Trečiajai grupei priskirtinos pareigos, tiesiogiai susijusios su paties tarnautojo asmeniu:
1) laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustaty-
tų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir
privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba;
2) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą;
3) mokytis Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Kaip minėta, kituose įstatymuose valstybės tarnautojams gali būti nu¬statyta ir kitokių pareigų. Pavyzdžiui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarny¬boje dirbantys asmenys privalo pildyti vienodos formos privačių interesų metinę deklaraciją, o paaiškėjus naujoms aplinkybėms – ir papildomą dek¬laraciją; 11 straipsnyje įtvirtinta valstybės tarnautojo pareiga esant tam tik¬roms aplinkybėms nusišalinti nuo atitinkamų klausimų sprendimo ir pan.

1.13.7. Valstybės tarnautojų teisės
Valdininkų įstatyme valstybės tarnautojų teisės buvo reglamentuotos gana lakoniškai.
Šio įstatymo 15 straipsnyje buvo numatytos trys valdininkų teisės:
1) atsisakyti vykdyti užduotį arba pavedimą, jeigu, jų nuomone, duota užduotis arba pavedimas prieštarauja įstatymui;
2) institucijos lėšomis nuo 15 iki 30 dienų per 2 metus kelti kvalifika¬ciją pagal jų pareigoms nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir gauti per tą laiką tarnybinę algą;
3) norminių aktų nustatyta tvarka stažuotis kitose institucijose, taip pat ir užsienyje.
1999 m. liepos 30 d. įsigaliojusiame Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnyje buvo 14 punktų, kuriuose vienaip arba kitaip buvo įtvirtintos valstybės tarnautojų teisės. Pirmiausia buvo pabrėžiama valstybės tarnauto¬jo teisė į realu ir veiksmingą darbą einant tam tikro lygio ir kategorijos pa¬reigas, nepaisant valstybės ar vietos valdžios politinių pasikeitimų. Taip formuluojama teisė turi gilią prasmę, nes yra buvę atvejų, kai pasikeitus politinei valdžiai neparankiam valstybės tarnautojui buvo taikoma tam tik¬ra psichologinio poveikio priemonė tikintis, kad pats išeis iš tarnybos – jis nušalinamas nuo bet kokių funkcijų, tačiau darbo užmokestis mokamas. Panašiai prieš keletą melų buvo atsilikę savivaldybėje, esančioje viename iš apskrities centrų, kai dėl politinės valdžios pasikeitimo atleistas ir admi¬nistracinio teismo i savivaldybės administratoriaus pareigas grąžintas as¬muo keletą mėnesių kariu su vieloj jo paskirtu administratoriumi kasdien eidavo j tarnybą, gaudavo pareiginę algą, tačiau jam nebuvo leidžiama at¬likti jokių tarnybinių pareigų4′”.
Nuo 2002 m. liepos l d. galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme tokia valstybės tarnautojo teisė nėra įrašyta. Šio įstatymo 16 straipsnyje nu¬rodyta, kad valstybės tarnautojas turi teisę:
1) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją. Si teisė ga-
rantuojama lik karjeros valstybės tarnautojams;
2) gauti įslatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį;
3) į mokymą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka už valstybės
ir savivaldybių biudžetų lėšas;
4) į Valstybės tarnybos bei kitu įslatymų nustatytas atostogas;
5) į valstybinio socialinio draudimo pensiją. Valstybės tarnybos įsta¬tymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
6) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo arba aukštesnes parei¬gas. Toks pal draudimas nustatytas diplomatams, statutiniams valstybės tarnautojams;
7) būti profesinių sąjungų, organizacijų arba susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų arba organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) lai¬ku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje.
Atskirai – to paties straipsnio 2 dalyje – reglamentuojama teisė atkur¬ti valstybės tarnautojo statusą po to, kai buvęs valstybės tarnautojas (išsky¬rus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus) paskiriamas arba išrenkamas į tam tikras pareigas.
Šią teisę galima suskirstyti į tris rūšis:
l) buvusio valstybės tarnautojo (išskyrus politinio (asmeninio) pasiti¬kėjimo valstybės tarnautojus) teisė per tris mėnesius atkurti valstybės tar¬nautojo (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) statusą – grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, į kitas tos pačios arba že¬mesnės kategorijos pareigas:
— kai baigiasi jo paskyrimo į valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo, kolegialios institucijos skinamo politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas (pvz., savivaldybės administracijos direktoriumi) laikas;
— kai baigiasi Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybės tarybos kadencija;
— kai asmuo atsistatydina arba prieš terminą atleidžiamas iš valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo, kolegialios institucijos skiriamo politinio (asmeninio) pasi¬tikėjimo pagrindu, pareigų;
2) buvusio karjeros valstybės tarnautojo, savo noru atsistatydinusio iš
šių pareigų dėl paskyrimo dirbti tarptautinėje organizacijoje arba instituci-
joje, Europos Sąjungos institucijoje arba įstaigoje, teisė per tris mėnesius
grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, į kitas tos pačios arba žemesnės ka-
tegorijos pareigas, kai baigiasi darbas minėtoje tarptautinėje organizacijoje
arba institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje arba įstaigoje.
Tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės orga¬nizacijos arba institucijos, Europos Sąjungos institucijos arba įstaigos dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu arba nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, arba už tarnybinius nusižengimus;
3) atlikusio privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją
krašto apsaugos tarnybą valstybės tarnautojo teisė grįžti į eitas pareigas to-
je pačioje valstybės arba savivaldybės institucijoje arba įstaigoje. Šiuo atve-
ju pareigos turi būti išsaugomos tol, kol grįš iki karo prievolės atlikimo jas
ėjęs asmuo. Tai reiškia, kad tokiam valstybės tarnautojui pavaduoti gali bū-
ti priimtas tik pakaitinis valstybės tarnautojas. Šiame straipsnyje nenustaty-
tas terminas, per kurį karo prievolę atlikęs asmuo turi grįžti į eitas karjeros
valstybės tarnautojo pareigas. Tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas atlei-
džiamas iš pareigų, jeigu jis, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarny-
bos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį nei 2 mėne-
sių terminą negrįžta į eitas pareigas.
Išsamiau valstybės tarnautojo statuso atkūrimo klausimai reglamen¬tuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarime Nr. 967 „Dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo bu¬vusiems karjeros valstybės tarnautojams tvarkos patvirtinimo”492.
Atskirai reglamentuotos ir valstybės tarnautojų teisės, susijusios su dalyvavimu profsąjungų veikloje. Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio

J” Apie ŠI;Į bylą tam tikros informacijos galima rasti leidinyje „Administracinių teismų praktika”. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 192-201.

Valstybės žinios. 2002. Nr. 65-2655.

LIETUVOS ADMINISTRACINĖ TEISĖ

3 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę:
1) dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų pa¬aukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus;
2) dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.
Be to, minėta, kad karjeros valstybės tarnautojo konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija. Jeigu įstaigoje veikia profesinė sąjunga, komisijos nariu turi būti skiriamas ir tos įstaigos profesinės sąjungos atstovas.
Panašiai yra ir atliekant valstybės tarnautojų tarnybos vertinimą. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje arba įstaigoje veikia profesinė sąjun¬ga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti valstybės arba savivaldybės institucijoje arba įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas.
Specifiškai reglamentuota profesinės sąjungos teisė dalyvauti skiriant tarnybines nuobaudas vidaus reikalų sistemos pareigūnams. Vidaus tarny¬bos statuto 43 straipsnyje įtvirtinta, kad skiriant tarnybines nuobaudas, iš¬skyrus atleidimą iš tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje išaiškino, kad profesinės sąjungos renkamasis or¬ganas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tuo požiūriu, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse są¬jungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų .
Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų teises.

1.13.8. Apribojimai, taikomi valstybės
tarnautojams
Valstybės tarnautojams, atliekantiems visuomeniškai svarbią viešą funkciją demokratinėse šalyse, nustatomi ir atitinkami jų veiklos apriboji-

Administracinė byla Nr. A-170/2004 Vilniaus miesto VI’K v. Vilniaus apskrities ikiteis¬minio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.

mai. Šiose valstybėse tarnautojų politinio neutralumo siekiama paprastai įstatymuose nustatant tokius apribojimus:
1) draudimą vadovautis savo politiniais požiūriais sprendžiant profe¬sinius klausimus (visose demokratinėse šalyse);
2) draudimą dalyvauti streikuose (Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje);
3) draudimą dalyvauti politinėse manifestacijose (Anglijoje, Italijoje, Vokietijoje);
4) draudimą skelbti politines pažiūras atliekant tarnybines pareigas (Anglijoje, Italijoje, JAV, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje).
Visus apribojimus valstybės tarnautojams, numatytus Lietuvos Res¬publikos valstybės tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose, galima suskirsty¬ti į dvi grupes:
1) apribojimai, taikomi valstybės tarnyboje esantiems asmenims;
2) apribojimai išėjus iš valstybės tarnybos.
Pirmajai grupei galima priskirti išvardytuosius Valstybės tarnybos įsta¬tymo 17 straipsnyje, kuriame numatyta su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla:
m Artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (bro¬liai ir seserys).
1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas arba paskirtas valstybės arba savivaldybės insti¬tucijos arba įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tokia įstatymo norma reiškia, kad valstybės tarnautojui nedraudžiama turėti įmonės akcijų, tačiau jis negali būti stebėtojų tarybos, valdybos nariu arba dirbti administracijos vadovu, nebent tokia funkcija jam pavesta valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu;
2) valstybės arba savivaldybės institucijos arba įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys arba ko¬manditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimas giminaitis41′ arba as¬muo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais41′ , taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimas giminaitis arba asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ry¬

šiais, turi arba valdo pagal kilo asmens Įgaliojimą daugiau negu 10 procen¬tų įstatinio kapitalo arba akcijų.
3) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valsty¬bių institucijoms arba įstaigoms, už Lietuvos arba užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis arba kitaip naudotis jų lėšomis;
4) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas. Seimo nario padėjėjui-sekretoriui leidžiama eiti kito Seimo nario, priklausančio tai pačiai frakcijai, padėjėjo-sekretoriaus, Seimo frakcijos seniūno referen¬to arba pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo pareigas, bet ne daugiau negu pusę visos pareigybės darbo laiko.
Prie pirmosios grupės apribojimų priskirtini ir reikalavimai, išdėstyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme. Pa¬vyzdžiui, šio įstatymo 14 straipsnyje numatyti dovanų arba paslaugų priė¬mimo ir teikimo apribojimai: asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nega¬li priimti dovanų arba paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Šis apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems dovanų arba pa¬slaugų pagal tarptautinį protokolą arba tradicijas, kurios įprastai yra susiju¬sios su asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareigomis. Jeigu dovanų vertė viršija 1 minimalų gyvenimo lygį (2004 m. – 125 Lt), o paslaugų vertė – 5 minimalius gyvenimo lygius, toks asmuo privalo lai per kalendorinį mė¬nesį deklaruoti. Ši deklaracija pridedama prie metinės privačių interesų deklaracijos ir yra jos priedas.
Jeigu tokios dovanos vertė viršija 5 minimalius gyvenimo lygius, ji lai¬koma valstybės arba savivaldybės nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 16 ir 17 straipsniuose nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo pranešti institucijos vadovui arba jo įgaliotam atstovui apie visus pasiūlymus pereiti dirbti į kitą darbą, jeigu tokie pasiūlymai gali šiam asmeniui sukelti intere¬sų konfliktą, o jeigu jis priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą, apie tai privalo nedelsdamas raštu informuoti savo institucijos vadovą arba jo įgaliotą at¬stovą.
Antrosios grupės apribojimai yra reglamentuoti Viešųjų ir privačių in¬teresų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18-21 straipsniuose:
1) apribojimai sudaryti darbo sutartį. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti įmonės tarybos arba valdybos nariu, taip pat eiti kitas pa¬reigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos prie¬žiūra arba kontrole arba jeigu asmuo dalyvavo svarstant ir priimant palan¬kius šioms įmonėms sprendimus konkurso arba kitokiu būdu teikti valsty¬bės užsakymus arba finansinę paramą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje valstybės tarnautojams nustatytas 5 metų terminas po išėjimo iš tarnybos. Šį laiko¬tarpį jie negali įsidarbinti kontroliuotose privačiose įmonėse ir organizaci¬jose;
2) apribojimai sudaryti sandorius arba naudotis individualiomis leng-
vatomis. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, arba įmonė,
kurioje jis, jo artimieji giminaičiai arba šeimos nariai turi daugiau kaip 10
procentų įstatinio kapitalo arba turtinio įnašo arba dirba vadovavimo arba
revizijos institucijose, vienerius metus neturi teisės sudaryti sandorių su ins-
titucija arba naudotis institucijos, kurioje paskutinius metus asmuo dirbo,
teikiamomis individualiomis lengvatomis.
Šie apribojimai netaikomi sandoriui, kuris buvo sudarytas prieš tai, kai asmuo tapo valstybės tarnautoju, arba yra pratęsiamas, taip pat sando¬riui, kuris sudaromas per viešą konkursą, bei sandoriams, kurių suma per metus neviršija 10 000 litų;
3) atstovavimo apribojimai. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje
tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams arba juridiniams as-
menims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo, taip pat kito-
se valstybės arba savivaldybių institucijose tais klausimais, kurie buvo pri-
skirti jo tarnybinėms funkcijoms.
Valstybės tarnautojui neleidžiama turėti tarnybinių santykių su anks¬čiau valstybės tarnyboje dirbusiu asmeniu, kuriam taikomi minėti atstova¬vimo apribojimai. Valstybės tarnautojas apie tokius tarnybinius santykius privalo nedelsdamas informuoti savo institucijos vadovą arba jo įgaliotą at¬stovą.
Tam tikrų specialių apribojimų valstybės tarnautojams numatyta ir statutuose bei Diplomatinės tarnybos įstatyme. Pavyzdžiui, prie tokių ribo¬jimų priskirtinas draudimas streikuoti, o kai kuriais atvejais – ir piketuo¬ti4*’, statutiniams valstybės tarnautojams draudžiama būti politinių partijų, politinių organizacijų nariais, rėmėjais arba dalyvauti jų veikloje, taip pat dalyvauti bet kokioje kitoje politinėje veikloje.