Lietuva ir visas pasaulis yra sparčiai išvystytame naujausių technologijų amžiuje. Todėl galima teigti, jog dauguma žmonių naudojasi technologiniais stebuklais, tam, kad galėtų dalyti informaciją ar bendrauti. Šiuolaikinės technologijos leidžia žmogui neišeinant iš namų perteikti informaciją ar bendrauti ne tik kalbantis, bet ir susirašinėjimo būdu, naudojant kompiuterius, telefonus, kurių galimybės šiais laikais yra labai išvystytos, be to, kaip ir technika, taip ir žmogus turi spėti paskui ją tobulėjimo srityje, todėl šiuolaikiniam žmogui labai mažai lieka laiko, nes jei jis nori visur spėti ir pavyti tobulėjantį pasaulį, jis privalo laikytis taisyklių, kurios susiformuoja besivystant naujiems dalykams.
Dažnai žmogus rašydamas informacines žinutes, bendraudamas socialiniuose tinklapiuose ar elektroniniu paštu, naudoja trumpinius ir ne visada juos naudoja dėl mados ar naujo sukurto žodyno, o dėl to, kad taip yra taupomas laikas, kurio vis labiau ir labiau trūksta į gyvenimą su perspektyva žvelgiančiam žmogui.
Minėti trumpiniai yra vadinami žargonais – specifinė, iškraipyta kalba, kuri nuo literatūrinės kalbos ar vietinės tarmės skiriasi daugiausia leksika ir frazeologija, bet neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos; plačiąja prasme – netaisyklinga, vulgari, užteršta svetimybėmis kalba.
Jaunimas vartoja lietuviškus žargonu pvz: kdl, tdl, nzn, bet aš nesutikčiau, kad tai yra žargonai, aš juos pavadinčiau tiesiog trumpiniais, kurie reiškia lietuvišką žodį, o ne kažką kito. Kaip ir morzės abėcėlėje kiekviena garsas reiškia kažkokį signalą ar pagalbos šauksmą. Žargonais aš pavadinčiau svetimybes, kurias dažniausiai vartoja jaunimas pavyzdžiui rusų kalbos žodžius : mldc, krc, dw, ablomas. Jei žmogus nori pasakyti, kad tu esi šaunuolis, tai jis ir pasakys „ Tu esi šaunuolis“, bet žmogus kuris nori išsišokti ir pasirodyti jis pasakys arba parašys, kad „ E senį tu esi mldc“, bet tai tik parodo žmogau menka lietuvių kalbos žodyną. Tai pat jaunimas vartoja ir anglų kalbos žodžius pvz : respect, sorry, nice, ok, bet juos iškraipo, sudarko : sorriukas, respect, okiukas. Jaunimas taip elgiasi tam kad parodytų kokie jie yra mandri ir išradingi.
Kiekvienas žmogus, pažengęs kaip technologijų vartotojas, vartoja elektroninius žargonus, nes kaip jau minėjau, tai yra greitesnis susirašinėjimo būdas, žargonai yra naudojami ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose šalyse, bet teikti, kad jį naudoja tik jaunimas būtų ne visai teisinga, gal jaunimas yra jau imlesnis, todėl greičiau įsisavina tuos trumpinius ir pragunda jais naudotis, bet juk visais laikais jauno žmogaus protas pralenkė vyresnio žmogaus protines galimybes naujiems dalykams.
Atlikau tyrimą ir išsiaiškinau, kad žargonai yra labiausiai paplitę tarp 12-25 metų žmonių grupės, paklausius šių jaunų žmonių grupės, kodėl jie vartoja elektroninį žargoną, buvo atsakyta: kad taip yra taupomas laikas, be to, rašant žinutes telefonu kainuoja mažiau pinigų, o internetiniuose tinklalapiuose pokalbis vyksta sparčiau jei yra naudojami trumpiniai. Tai pat žargonus vartoja ir 25-50 metų asmenys, tačiau ne taip dažnai, kaip jaunesnioji karta, paklausius jų, kodėl jie vartoja elektroninį žargoną atsakymas buvo: kad taip yra sparčiau bendrauti su įvairesnėmis žmonių grupėmis, ypač rašant žinutes užsienio piliečiams.
Ši apklausa beveik įrodė, kad elektroninis žargonas yra susijęs su apibrėžta socialine grupe – jaunimu. Sakau beveik, nes iš 100 apklaustų žmonių apie 20% iš jų buvo vyresnioji karta , kuri taip dažnai vartoja elektroninį žargoną.
Bendraujant žargonais tarp įvairių soc. žmonių grupių, ne manau, kad nukenčia tikroji kalba, nes kiekvienas išsilavinęs žmogus išmoksta savo gimtąją kalbą ir tikrai jos nepamiršta, nes trumpinius naudoja tik bendraujant artimesnėje erdvėje, o darbe, mokykloje, universitete ar net darželyje žmonės tarp savęs bendrauja ne žargonais, o savo gimtąja kalba.
Todėl manau, kad svarbiausia mokėti savo gimtosios kalbos taisykles ir žinoti, kada ir kur galima naudoti žargonus, o kada ne.