Lietuva nuo Kvedlinburgo iki Lucko (1009-1429 m.).
Visuomenės ir valstybės kelias.
Olimpiados programa
Politinės ir karo istorijos pjūvis.
1. Nuo Kvedlinburgo iki Šiaulių.
Bunono Kverfurtiečio misija ir pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas. Jaroslavo žygiai. Santykiai su Polocku. Lietuvių karo žygių pradžia. Lietuvių protėvių kariniai žygiai į kaimynų žemes ir gynyba nuo jų. Piliakalniai, jų tipai. Piliakalnių įtvirtinimas ir pastatai. Baltų ginklai, gynybiniai objektai, visuomenės karinė organizacija, karinis pasirengimas ir karinė taktika, kariniai ritualai. Meinhardo misija Livonijoje ir Ikškilės vyskupystės įkūrimas. Kryžiaus žygių Pabaltijyje pradžia. Rygos miesto ir Kalavijuočių ordino įkūrimas. Lietuvių kariaunų išstūmimas iš Padauguvio. Lenkų kryžiaus karas Prūsijoje ir Vokiečių ordino ekspansijos pradžia. Lietuvių kovos su Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinais, pagrindiniai mūšiai. Šiaulių (Saulės) mūšis ir Kalavijuočių ordino susilpnėjimas. Lietuvos valstybės reikšmė kryžiaus žygiams Pabaltijyje ir kryžiaus žygių reikšmė Lietuvos valstybei. Gynybinių įrenginių sistema Lietuvoje.
2. Nuo Šiaulių iki Krėvos.
Pirmasis prūsų sukilimas. Kuršo nukariavimas ir Mindaugo veikla. Naugardukas Lietuvos valstybės sudėtyje. Vidaus karas Lietuvoje. Livonijos parama Tautvilui ir Mindaugui. Mindaugo krikštas ir karūnacija. Lietuvos vyskupystė ir jos likimas. Vienišoji Žemaičių kova ir Durbės mūšis. Didysis prūsų sukilimas. Mindaugo atsimetimas nuo krikščionybės ir Vokiečių ordino valdų puolimas. Mindaugo nužudymas. Vidaus kovos po Mindaugo mirties. Traidenis ir jo politika. Lietuva tarp Traidenio ir Vytenio. Nuolatinio karo su Vokiečių ordino Prūsijos atšaka pradžia. Vytenio kovos su Vokiečių ordinu ir sąjunga su Ryga. Gedimino laiškai ir krikšto akcija. Ekspansija Rusios žemėse. Gedimino vedybinė politika. Sostinės Vilniuje įkūrimas. Gedimino sąjunga su Lenkija ir Ryga. Žygis į Brandenburgo žemę. Kovų su kryžiuočiais atsinaujinimas. Pilėnų gynimas ir Bajerburgo pilies pastatymas. Gedimino palikimas. Jaunutis ir jo nušalinimas. Algirdo ir Kęstučio susitarimas. LDK ekspansijos ribų išryškėjimas. Kryžiuočių veržimosi sulaikymas. Strėvos mūšis. Kovos su Lenkija dėl Volynės. Kęstutis kryžiuočių nelaisvėje. Kauno pilies sugriovimas. Veliuonos ir Pieštvės sunaikinimas. Krikšto projektai Algirdo ir Kęstučio laikais. Algirdo nukariavimai ir žygiai į Maskvą. Pirmasis Vilniaus nuniokojimas ir Algirdo mirtis. Kęstučio ir Jogailos santykiai po Algirdo mirties. Jų konflikto priežastys. Kęstučio perversmas ir Jogailos kontrperversmas. Kęstučio mirtis ir Vytauto pabėgimas. Vytautas pas kryžiuočius ir jo susitaikymas su Jogaila. Krėvos aktas, jo esmė. Šalies gynybinių įrenginių sistemos, visuomenės karinės organizacijos, karinio pasirengimo ir karinės strategijos bei taktikos evoliucija.
3. Nuo Krėvos iki Lucko.
Jogailos išrinkimas Lenkijos karaliumi ir jo krikštas. Lietuvos krikštas. Vytauto, Jogailos ir Skirgailos santykiai po krikšto. Vytauto sukilimas ir antras pabėgimas pas kryžiuočius, jo kovos prieš Jogailą ir Skirgailą. Ostravo (Astravos) sutartis. Vytauto valdymas. Santykiai su totoriais ir kryžiuočiais. Salyno sutartis ir Vorsklos mūšis. Vilniaus–Radomo susitarimai. Žemaičiai Vokiečių ordino valdžioje ir jų sukilimai. Žalgirio mūšio priežastys ir reikšmė. Torunės taika. Horodlės unija. Ginčai dėl Žemaitijos statuso ir sienų. Lietuva ir Konstancos bažnytinis susirinkimas. Žemaičių krikštas. Vytautas ir husitai. Melno taika. Vytauto Rytų politika. Vytauto karūnavimo sumanymas ir Lucko suvažiavimas. Šalies gynybinių įrenginių sistemos, visuomenės karinės organizacijos, karinio pasirengimo ir karinės strategijos bei taktikos evoliucija. Karo belaisviai XIII-XV a. Kariuomenės reikšmė įtvirtinant valstybės siekius. Karo meno raida Lietuvoje XI – XV a., žymiausi karvedžiai. Istorinis LDK karinės minties, karo strategijos ir taktikos bei kariuomenės palikimas, išlikę gynybiniai objektai.
Socialinės-ekonominės raidos pjūvis.
1. Visuomenės istorija. Piliakalnių vaidmuo visuomeninių santykių raidoje. Baltų visuomenės struktūra ankstyvaisiais viduramžiais. „Karinės demokratijos“ kaip visuomenės organizavimosi formos baltų gentyse probleminiai klausimai. Odalinės visuomenės susidarymas. Luominės visuomenės formavimosi ištakos. Luomų terminologija istoriniuose šaltiniuose. Riteriai. Bajoro šeimyna ir kaimynai. Lauko bendruomenė. Dvasininkija. Miestiečiai. Žemdirbių grupės. Veldamų atsiradimas. Giminystės struktūra ir vardas. Giminės funkcijos. Etnokonfesinės grupės (žydai, karaimai, totoriai).
2. Ūkio istorija. Kaimo ūkis. X–XI a. ūkinės inovacijos. Žemdirbystė. Gyvulininkystė. Girių panaudojimas. Medžioklė, žvejyba, bitininkystė. Amatai ir amatininkai (kalviai, puodžiai ir kt.). Prekyba ir miestai. Prekybos keliai ir centrai. Pirklių kapai. Svorio matų sistema. Pirmieji pinigai. Lydiniai. Svarstyklės ir svareliai. Prekybiniai santykiai su Livonija. Eksportas ir importas. Prekybiniai ryšiai su Artimųjų Rytų kraštais, Kijevo Rusia, Vakarų Europa, Skandinavija. Prekybos keliai ir centrai. Karų su Vokiečių ordinu įtaka prekybai. Miestų atsiradimas. Pirmieji magdeburginiai miestai. Feodalinių santykių susiklostymas.
Kultūros ir religijos istorijos pjūvis.
1. Ikikrikščioniškasis laikotarpis XI-XIV a. pabaiga. Kultūros pažinimo šaltiniai. Lietuvių buitis. Drabužiai. Papuošalai. Kaimo bendravimo tradicijos. Paprotinė teisė. Laiko samprata. Žodinė kūryba ir papročiai. Meno pradžia. Ankstyvieji statiniai.
Baltų mitologijos ir religijos šaltiniai (Herodotas, Titas Pomponijus Mela, Gajus Plinijus vyresnysis, Publijus Kornelijus Tacitas, Klaudijus Ptolemėjas, Flavijus Magnas Aurelijus Kasiodoras, Jordanas, Alfredas Didysis, Jonas Kanaparijus, Brunonas Kverfurtietis, Adomas Brėmenietis, Magdeburgo analai, Magistras Vincentas, Popiežių bulės, Baltarmiejus Anglas, Vokiečių ordino 1249 m. sutartis su prūsais, Ipatijaus metraštis, Jonas Malala, Henrikas Latvis, Petras Dusburgietis ir kt. XIV a.–XV a. pr.). Baltų dievai ir deivės bei jų funkcijos. Dieviškoji dievų triada ir jos sąsajos su Indijos ir prūsų dievais. Baltų kulto centrai. Pirmasis lietuviškas (Sovijaus-Šovio) mitas. Mito užrašymo aplinkybės ir jo filosofinė funkcija. Lietuvių dievai XIII a. metraščiuose ir kronikose. Dievų hierarchijos kaita XIII–XIV a. sandūroje. Lietuvių dievų paminėjimai Lietuvos metraštyje. Vilniaus Perkūno šventovė. Pirmieji kontaktai su krikščioniškuoju pasauliu. Šv. Adalberto Vaitiekaus misija.
2. Christianizacinis laikotarpis XIV-XV a. pirmoji pusė. Žemaičių byla Konstancoje. Medininkų vyskupystės įkūrimas. Vyskupijos ir parapijos. Vyskupai ir kapitulos. Vienuolijos. Šventieji ir jų kultai. Santykiai su kitomis religijomis. Stačiatikių religinė subkultūra. Krikšto ir krikščionybės poveikis senajai lietuvių kultūrai ir XIV a. pab.–XV a. pr. LDK visuomenės konsolidacijai. Kultūrinė krikšto reikšmė. Pirmosios mokyklos. Lietuvių studentai Europos universitetuose XIV-XV a. Miestiečių profesiniai ir kultūriniai ryšiai. Pasiuntinių lankymasis. LDK raštų kalbos. Raštininkai ir rašomosios medžiagos. LDK daugiatautiškumas. Lietuvos Metrikos genezė. LDK metraščiai ir kunigaikščių laiškai. Valstybingumo simbolių atsiradimas ir raida XIII-XV a. Bajorų heraldikos genezė. Pirmieji mūriniai pastatai. Aukštutinė pilis Vilniuje. Gotika LDK dailėje ir architektūroje.
Žymiausių XI-XV a. Lietuvos įvykių ir asmenybių atminties tradicija.
Saulės, Durbės, Pilėnų, Žalgirio mūšių ir kitų reikšmingų įvykių vertinimas ir jų įamžinimas istoriografijoje, publicistikoje, grožinėje ir mokslo populiarinimo bei memuarinėje literatūroje, dramoje, dailėje, memorialuose, kasdienybės masinėje kultūroje. Istoriniai mitai ir stereotipai, jų atsiradimo priežastys ir tikrovė. „Žalgirio“ pavadinimo aktualizacija sovietmečiu : atspindžiai gatvėvardžiuose, sporte, filatelijoje ir kituose masinės kultūros artefaktuose. Vytauto ir Jogailos įvaizdžių kontraversijos lenkų ir lietuvių visuomenėse. Ankstyvosios LDK istorijos įprasminimas Renesanso, Baroko, Švietimo ir Romantizmo autorių darbuose. Vytauto kultas ir Jogailos antilegenda I Lietuvos Respublikoje. Vytauto paminklų statymo bumas tarpukariu. Įamžinimo reliktų likimas okupaciniu laikotarpiu (1940-1990 m.). LDK monarchų ir karvedžių įamžinimas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990-2009 m.). Žymiausi paminklai, jų autoriai ir lokalizacija. LDK karo istorijos įamžinimas Lietuvos kariuomenėje tarpukariu ir šiandien.

Pagrindiniai šaltiniai ir literatūra
Šaltiniai

1. 1009 metai: šv. Brunono Kverfurtiečio misija, sudarė, šaltiniotyrinius paaiškinimus ir bibliografiją parengė I. Leonavičiūtė, Vilnius, 2006, 287 p. (Fontes ecclesiastici historiæ Lithuaniæ; 5).
2. 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, sudarė J. Kiaupienė, Vilnius, 2002, 143 p. (Lietuvos užsienio politikos dokumentai: tyrinėjimai).
3. Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai = Sources of Baltic religion and mythology = Quellen der baltischen Religion und Mythologie, sudarė N. Vėlius, Vilnius, 1996, t. 1: Nuo seniausių laikų iki XV amžiaus pabaigos, 742 p.
4. Baronas, D. Trys Vilniaus kankiniai: gyvenimas ir istorija (istorinė studija ir šaltiniai), Vilnius, 2000, 382 p. (Fontes ecclesiastici historiæ Lithuaniæ; 2).
5. Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans, tekstus, vertimus bei komentarus parengė S. C. Rowell, Vilnius, 2003, 420 p.
6. Ekdahl, Sv. Jono Dlugošo „Prūsų vėliavos“ – Žalgirio mūšio šaltinis, Vilnius, 1992, 279 p.
7. Gedimino laiškai, parengė V. Pašuta ir I. Štal, Vilnius, 1966, 197 p.
8. Latvis, H. ir Vartbergė, H. Livonijos kronikos, Vilnius, 1991, 222 p.
9. Lietuvos metraštis: Bychovco kronika, vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė R. Jasas, Vilnius, 1971, 396 p. (Lituanistinė biblioteka; 10).
10. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, Vilnius, 1955, t. 1.
11. Metraščiai ir kunigaikščių laiškai, Vilnius, 1996, 391 p. (Senoji Lietuvos literatūra; kn. 4).
12. Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė ir į lietuvių kalbą išvertė D. Antanavičius, D. Baronas, A. Dubonis (atsakingasis redaktorius), R. Petrauskas. Vilnius, 2005, 422 p.
13. Dusburgietis, P. Prūsijos žemės kronika, Vilnius, 1985, 496 p. (Lituanistinė biblioteka; 23).
14. Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a., redakcinė kolegija: E. Banionienė, E. Gudavičius, L. Mulevičius (ats. red.); sudarė P. Pakarklis; parengė, įvadą ir komentarus parašė E. Gudavičius, A. Nikžentaitis, Vilnius, 1987, 308 p.

Tyrinėjimai

1. Baranauskas, T. Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius, 2000, 317 p.
2. Baronas, D. Trys Vilniaus kankiniai: gyvenimas ir istorija, Vilnius, 2000, 350 p.
3. Batūra, R. Lietuva tautų kovoje prieš Aukso Ordą; Nuo Batu antplūdžio iki mūšio prie Mėlynųjų Vandenų, Vilnius, 1975, 383 p.
4. Batūra, R. Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m.: mūšio tarptautinė reikšmė, atminties tradicija, mūšio laukas ir memorialas, Šiauliai, 2005, 138 p.
5. Beresnevičius, G. Lietuvių religija ir mitologija: sisteminė studija, Vilnius, 2004, 291 p.
6. Bumblauskas, A. Senosios Lietuvos istorija 1009-1795, Vilnius, 2005, 485 p.
7. Dundulis, B. Lietuvių kova dėl Žemaitijos ir Užnemunės XV amžiuje, Vilnius, 1960, 316 p.
8. Dundulis, B. Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV amžiuje, 2-asis, papild. leid., Vilnius, 1993, 262 p.
9. Dundulis, B. Lietuva laisvės kovų sūkuriuose (IX-XIX a.), Vilnius, 1990, 110 p.
10. Gimbutienė, M. Baltai priešistoriniais laikais, Vilnius, 1985.
11. Gudavičius, E. Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje: monografija, Vilnius, 1989, 190 p.
12. Gudavičius, E. Lietuvos istorija, t. 1: Nuo seniausių laikų iki 1569 metų, Vilnius, 1999, 662 p.
13. Gudavičius, E. Miestų atsiradimas Lietuvoje, Vilnius, 1991, 95 p.
14. Gudavičius, E. Mindaugas, Vilnius, 1998, 356 p.
15. Ivinskis, Z. Lietuvos istorija: iki Vytauto Didžiojo mirties, Vilnius, 1991, 428 p.
16. Jonynas, I. Lietuvos didieji kunigaikščiai, Vilnius, 1996, 402 p.
17. Jovaiša, E. Lietuva iki Mindaugo, Vilnius, 2003.
18. Jučas, M. Nuo Krėvos sutarties iki Liublino unijos, Kaunas, 1970.
19. Jučas, M. Lietuvos ir Lenkijos unija: (XIV a. vid.-XIX a. pr.), Vilnius, 2000, 391 p.
20. Jučas, M. Lietuvos metraščiai ir kronikos, Vilnius, 2002, 207 p.
21. Jučas, M. Žalgirio mūšis, patais. ir papild. leid, Vilnius, 1999, 327 p. (Jučas, M. Žalgirio mūšis, Vilnius, 1990, 174 p.).
22. Kiaupa, Z. Kiaupienė, J. Kuncevičius, A. Lietuvos istorija iki 1795 metų, V., 2000, 381 p.
23. Kučinskas, A. Kęstutis : lietuvių tautos gynėjas, Vilnius, 1988, 227 p.
24. Lietuvos pilys, atsakingasis redaktorius J. Jurginis, Vilnius, 1971.
25. Matusas, J. Švitrigaila Lietuvos didysis kunigaikštis, 2-as leid., Vilnius, 1991, 203 p.
26. Mickūnaitė, G. Vytautas Didysis: valdovo įvaizdis, Vilnius, 2008, 376 p.
27. Nikžentaitis, A. Gediminas, Vilnius, 1989, 125 p.
28. Nikžentaitis, A. Nuo Daumanto iki Gedimino: Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai, Vilnius, 1996, 138 p. (Acta historica universitatis Klaipedensis, t. 5).
29. Rowell, S. C. Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva: pagonių imperija Rytų ir Vakarų Europoje, 1295-1345, Vilnius, 2001, 381 p.
30. Vytautas Didysis ir Lietuva: straipsnių rinkinys, sudarė E. Vytautė- Eidukaitienė, Vilnius, 1996, 131 p.
31. Vytautas Didysis, Vilnius, 1988, 296 p.

Pagalbiniai šaltiniai ir literatūra

Šaltiniai.
1. Ankstyvieji šv. Kazimiero „Gyvenimai“, sudarė, įvadą ir paaiškinimus parašė M. Čiurinskas, Vilnius, 2004, 211 p. (Fontes ecclesiastici historiæ Lituaniæ; 4).
2. Baliulis, A. ir Meilus, E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas, Vilnius, 2001, 925 p.
3. Cracovia lithuanorum saeculis XIV-XVI = Lietuvių Krokuva XIV-XVI amžiais, W. Urban, S. Lūžys, Vilnius, 1999, 343 p.
4. Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1., sud. D. Antanavičius, D. Baronas, Vilnius, 2008, p. 7-112.
5. Ivinskis, Z. Lietuvos istorijos šaltiniai, Klaipėda, 1995, 115 p. (Acta historica univ. Klaipedensis; 3).
6. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktai, kontekstas, Interpretavimas, Vilnius, 2007.
7. Lietuvos istorijos straipsnių ir dokumentų rinkinys, Vilnius, 1999, 929 p.
8. Šv. Kazimiero gyvenimo ir kulto šaltiniai, sudarė, vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė M. Čiurinskas, Vilnius, 2003, 301 p. (Fontes ecclesiastici historiæ Lithuaniæ; 3).
9. Marburgietis, V. Naujoji Prūsijos kronika, Vilnius, 1999, 468 p. (Lituanistinė biblioteka; 30).

Tyrinėjimai

32. Adamonis, T. ir Čerbulėnas, K. Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija. Nuo seniausių laikų iki 1775 metų, Vilnius, 1987, t. 1, p. 31-37, 55-61.
33. Almonaitis, V. Žemaitijos politinė padėtis 1380-1400 metais, Kaunas, 1996, 23 p.
34. Almonaitis, V. Žemaitijos politinė padėtis 1380-1410 metais, Kaunas, 1998, 202 p.
35. Almonaitis, V. Žemaitijos politinė ir visuomeninė padėtis XIV a. pabaigoje- XV a. pradžioje: daktaro disertacijos santrauka: humanitariniai mokslai, istorija, Kaunas, 1997, 20 p.
36. Andziulytė-Ruginienė, M. Žemaičių christianizacijos pradžia, Kaunas, 1937.
37. Astrauskas, A. Zabiela, G. ir Rimantienė, R. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, 478 p.
38. Anysas, M. Senprūsių (Pruthenorum gentes) kovos dėl laisvės su Vokiečių riterių ordinu nuo 1230 iki 1283 metų, Chicago, 1968, 329 p.
39. Baubonis, Z. Zabiela, G. Lietuvos piliakalniai: Atlasas, Vilnius, t. 1-3, 2005.
40. Baubonis Z., Zabiela, G. Šilalės krašto piliakalnių atlasas, Vilnius, 2006, 102 p.
41. Bertašius, M. Vidurio Lietuva VIII-XII a., Kaunas, 2002, 270 p.
42. Boockmann, H. Vokiečių ordinas: dvylika jo istorijos skyrių,Vilnius, 2003.
43. Budreckis, A. M. Algirdas: senovės Lietuvos valstybininkas, jo veikla ir laikai, New York, 1981, 364 p.
44. Butrimas, A. Lietuvos istorija Nuo seniausių laikų iki Vytauto didžiojo mirties, Vilnius, 1992, 140 p.
45. Butrimas, A. Žulkus, V. Nikžentaitis, A. Žemaitijos istorija, Vilnius, 1997, 334 p.
46. Čepienė I., Lietuvių etninės kultūros istorija, Kaunas, 1992, p. 5-62.
47. Dainauskas, J. Lietuvos bei lietuvių krikštas ir 1387-ji metai, Čikaga, 1991, 350 p.
48. Daugirdas, S. Genealogija, arba Trumpas didžiųjų Lietuvos kunigaikščių ir jų didžių bei narsių karo žygių aprašymas, kadaise Motiejaus Strijkovskio sukurtas, o dabar atnaujintas ir vėl išleistas Samuelio Daugirdo iš Pagaujo, Vilnius, 2001, 199 p.
49. Daukantas, S. Būdas Senovės Lietuvių, Kalnėnų ir Žemaičių, Vilnius, 1993, 220 p.
50. Devenis, K. Lietuvos pradžia ir Deltuvos istorija, Vilnius, 2001, 223 p.
51. Drėma, V, Dingęs Vilnius, Vilnius, 1991, 407 p.
52. Dubonis, A. Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai: iš Lietuvos ankstyvųjų valstybinių struktūrų praeities, Vilnius, 1998, 169 p.
53. Dundulis, B. Žemaitijos sukilimas prieš teutoniškuosius pavergėjus 1401 ir 1409, Vilnius, 1955.
54. Dundulis, B. Lietuvių kova dėl Baltijos jūros, Vilnius, 1985.
55. Dundulis, B. Normanai ir baltų kraštai IX-XI a., Vilnius, 1982.
56. Ekdahl, S. Žalgiris: šiandienos žvilgsnis: trys paskaitos Vilniuje, Vilnius, 1999, 70 p.
57. Genys, J. ir Žulkus, V. Lietuvos pilių archeologija, Klaipėda, 2001, 260 p.
58. Greimas, A. J. Tautos atminties beieškant; Apie dievus ir žmones, Vilnius, Chicago, 1990, 525 p.
59. Gliožaitis, A. Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose : nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus pradžios, Vilnius, 2008, 397 p.
60. Gudavičius, E. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos, sudarė A. Bumblauskas, R. Petrauskas, Vilnius, 2002, 383 p.
61. Gumuliauskas, A. Saulės mūšis (istoriografinė apžvalga), Šiauliai, 1991, 39 p.
62. Gurevič, A. Individas viduramžių Europoje, Vilnius, 1999, 262 p.
63. Ivanauskas, E. Monetos ir žetonai Lietuvos senkapiuose 1387-1850, Vilnius, 2001, 226 p.
64. Istorijos akiračiai, Vilnius, 2004, p. 53-90.
65. Iš Baltų kultūros istorijos. Skiriama Adolfo Tautavičiaus 75-mečiui, Vilnius, 2000.
66. Jakštas, J. Jogaila, Kaunas, 1991, 333 p.
67. Janulaitis, A. Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis, Vilnius, 1998, 366 p.
68. Jasas, R. Didysis prūsų sukilimas (1260-1274), Vilnius, 1959, 69 p.
69. Jonynas, I. Didysis Lietuvos Kunigaikštis Kęstutis 1382-1932, Kaunas, 1932.
70. Jučas, M. Krikščionybės kelias į Lietuvą: etapai ir problemos, Vilnius, 2001, 190 p.
71. Juknevičius, P. ir Juknevičiutė, R. Panevėžio rajono piliakalniai, Panevėžys, 2003.
72. Jurgaitis, R. ir Trimonienė, R. Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje: mokslinių straipsnių rinkinys (skiriama Lietuvos tūkstantmečiui),, Šiauliai, 2007, 327 p.
73. Jurginis, J. Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje, Vilnius, 1962, 342 p.
74. Kazakevičius, V. IX-XII a. baltų kalavijai, Vilnius, 1996.
75. Kazakevičius, V. Blonkvist, N. Lamm, P. J. Praeities puslapiai: archeologija, kultūra, visuomenė: (mokslinių straipsnių rinkinys): skiriama archeologo prof. habil. dr. Vlado Žulkaus 60-ties metų jubiliejui ir 30-ties metų mokslinės veiklos sukakčiai, Klaipėda, 2005, 325 p.
76. Kazakevičius, V. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II-XII-XIII a., Vilnius, 2004, 136 p.
77. Kiaupa, Z. Mickevičius, A. Lietuvos valstybė XII-XVIII a., Vilnius, 1997, 580 p.
78. Kiaupa, Z. Lietuvos valstybės istorija, Vilnius, 2004, 310 p.
79. Kiaupa, Z. Lietuvos valdovai, Kaunas, 2006.
80. Kobeckaitė, H. Lietuvos karaimai: totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 600 metų jubiliejaus leidinys, Vilnius, 1997, 127 p.
81. Krikščionybės Lietuvoje istorija, sud. V. Ališauskas, Vilnius, 2006, p. 11-144.
82. Kučinskas, A. Kęstutis: Lietuvių tautos gynėjas, Marijampolė, 1938.
83. Kultūros paminklų enciklopedija (redaktorius J. Varnauskas), Vilnius, t. 1, 1996.
84. Kuncevičius, A. Lietuvos viduramžių archeologija, Vilnius, 2005, 197 p.
85. Kuncevičius, A. Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai, Vilnius, 2001.
86. Kviatkovskaja, A. Jotvingių kapinynai Baltarusijoje (XI a. pab.-XVII a.), Vilnius, 1998, 327 p.
87. Liekis, A. Lietuvos sienų raida, t. 1, Vilnius, 1997.
88. Liekis, A. Lietuvos karyba ir ginkluotė (iki 1940 m.), Vilnius, 2002.
89. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius, 2001.
90. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a., Vilnius, 1972, p. 149-255.
91. Lietuvos valstybė XII-XVIII a., red. kol. Z. Kiaupa ir kt., Vilnius, 1997, p.13-43, 233-283, 459-526.
92. Lietuvos architektūros istorija, mokslinis redaktorius J. Minkevičius, Vilnius, 1988, t 1, p. 16-47.
93. Lietuvos tautinės mažumos. Kultūros paveldas, Vilnius, 2001, 288 p.
94. Lietuvos pergalė Saulės mūšyje 1236 m.: mūšio tarptautinė reikšmė, atminties tradicija, mūšio laukas ir memorialas, sudarytojas R. Batūra, Šiauliai, 2005.
95. Lietuvos pilių archeologija, sudarytojai J. Genys, V. Žulkus, Klaipėda, 2001.
96. Lietuvos TSR istorija. 1. Nuo seniausių laikų iki 1917 metų, Vilnius, 1986, p. 26-85.
97. Lietuvių karas su kryžiuočiais, Vilnius, 1964, 354 p.
98. Machovenko, J. Nelietuviškų žemių teisinė padėtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XIV-XVIII a.): monografija, Vilnius, 1999, 218 p.
99. Makauskas, B. Lietuvos istorija, Vilnius, 2000, p. 15-96.
100. Maksimaitienė, O. Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai, Vilnius, 1991, 165 p.
101. Medžiaga kariškai Lietuvos istorijai: nuo seniausių laikų, red. pulk. Acukas, Kaunas, 1928.
102. Mickevičius, A. Normanai ir baltai IX-XII a.: monografija, Vilnius, 2004, 180 p.
103. Narbutas, S. Nuo Mindaugo raštų iki Karpavičiaus pamokslų: XIII-XVIII amžiaus LDK raštijos apžvalga, Vilnius, 2000, 70 p.
104. Nikžentaitis, A. Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse, Vilnius, 2002, 140 p.
105. Nikžentaitis, A. Pilėnų mįslė, Vilnius, 1993, 40 p.
106. Norkūnas, A. Generalinė Algirdo kampanija prieš Maskvą, Vilnius, 1997.
107. Oksas, J. Kaunas karo su kryžiuočiais epochoje, Vilnius, 1995, 92 p.
108. Ochmanskis, J. Senoji Lietuva, Vilnius, 1996, p. 7-127.
109. Pakarklis, P. Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai, Čikaga, 1961, 176 p.
110. Pašuta, V. Lietuvos valstybės susidarymas, Vilnius, 1971, 423 p.
111. Petrauskas, R. Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis, struktūra, valdžia, Vilnius, 2003, 379 p.
112. Pficneris, J. Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas, Vilnius, 1989, 313 p.
113. Poškienė, J. Trakų pilių ir miesto viduramžių keramika (XIV a. – XVI a. I pusė): daktaro disertacijos santrauka: humanitariniai mokslai, istorija (05 H), Vilnius, 2002, 43 p.
114. Rackevičius, G. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII-XVI a., Vilnius, 2002, 295 p.
115. Rabikauskas, P. Krikščioniškoji Lietuva: istorija, hagiografija, šaltiniotyra, Vilnius, 2002, 407 p.
116. Raulinaitis, Z. Aisčiai karinės istorijos šviesoje, Vilnius, 1961.
117. Raulinaitis, Z. Grobio ir naikinimo žygis, Brooklyn (N.Y.), 1979, 176 p.
118. Raulinaitis, Z. Keturi frontai: XII amžius lietuvių karinėje istorijoje, Brooklyn, 1982, 164 p.
119. Raulinaitis, Z. Lietuvos raiteliai. Kn. 1: Kunigaikščių sąjunga, Brooklyn, 1985, 308 p.
120. Raulinaitis, Z. Lietuvos raiteliai. Kn. 2: Kelias į sostą, Brooklyn, 1987, 301 p.
121. Raulinaitis, Z. Lietuvos raiteliai. Kn. 3: Karaliaus karai: (XIII amžiaus vidurys, Mindaugo laikai), Brooklyn, 1990, 326 p.
122. Raulinaitis, Z. Lietuvos raiteliai. Kn. 4: Karaliaus palikimas, Vilnius, 1996, 303 p.
123. Raulinaitis, Z. Lietuvos raiteliai. Kn. 5: Pakeliui į galią, Vilnius, 1999, 190 p.
124. Stakauskas, J. Lietuva ir Vakarų Europa XIII amžiuje, Vilnius, 2004, 286 p.
125. Steponavičienė, D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje – XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007, 303 p.
126. Sruogienė-Daugirdaitė, V. Lietuvos istorija, Čikaga, 1956.
127. Spečiūnas, V. Gediminaičiai: enciklopedinis žinynas, Vilnius, 2005, 183 p.
128. Šešelgis, K. Lietuvos gyvenvietės iki XIII a., Vilnius, 1986.
129. Varakauskas, R. Lietuvos ir Livonijos santykiai XIII-XVI a., Vilnius, 1982.
130. Tarp istorijos ir būtovės. Studijos prof. Edvardo Gudavičiaus 70-mečiui, sud. A. Bumblauskas, R. Petrauskas, Vilnius, 1999, p. 13-175.
131. Urban, W. Kryžiaus karas Žemaitijoje, Vilnius, 2005, 258 p.
132. Urban, W. Žalgiris ir kas po jo: Lietuva, Lenkija ir Vokiečių ordinas – nemirtingumo beieškant, Vilnius, 2004, 543 p.
133. Urbonas, O. 1410 metų karas su Kryžiuočiais ir Žalgirio mūšis, Bruklinas, 1960.
134. Vainilaitis, V. Mediniai pastatai ir sodybos Vilniuje XIII-XVII a.: daktaro disertacijos santrauka: humanitariniai mokslai, istorija (05H), Vilnius, 2001, 38 p.
135. Vaizdas ir pasakojimas, sudarytoja I. Pleikienė, Vilnius, 2002, 338 p.
136. Valikonytė, I. Meilus, E. Mickevičius A. Lietuva ir jos kaimynai: nuo Normanų iki Napoleono. Prof. B. Dundulio atminimui, Vilnius, 2001.
137. Varakauskas, R. Pilėnų gynimas, Vilnius, 1960, 24 p.
138. Varakauskas, R. Didvyriškieji Pilėnai, Vilnius, 1969, 44 p.
139. Varakauskas, R. Lietuvos ir Livonijos santykiai XIII-XVI a., Vilnius Mokslas, 1982, 321 p.
140. Varakauskas, R. Lietuvos ir Livonijos santykiai XIII-XVI a., Vilnius, 1982.
141. Vasilevsky, V. Gedimino krikštas: Pasakojimai iš XIII-XIV a. Lietuvos istorijos, Vilnius, 1991, 64 p.
142. Vaškevičiūtė, I, Žemgaliai V-XII amžiuje, Vilnius, 2004.
143. Vėlius, G. Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV amžiuje, Vilnius, 2005, 111 p.
144. Viduramžių žodynas: sąvokos, reiškiniai, dalykai, Vilnius, 2004, 605 p.
145. Volkaitė-Kulikauskienė, R. Lietuviai IX-XII amžiais, Vilnius, 1970.
146. Volkaitė-Kulikauskienė, R. Lietuvio kario žirgas, Vilnius, 1971.
147. Volkaitė-Kulikauskienė, R. Punios piliakalnis, Vilnius, 1972.
148. Volkaitė-Kulikauskienė, R, Senovės Lietuvių drabužiai ir jų papuošalai, Vilnius, 1997.
149. Volkaitė-Kulikauskienė, R. Lietuva valstybės priešaušriu, 2001, 471 p.
150. Zabiela, G. Lietuvos medinės pilys, Vilnius, 1995, 335 p.
151. „Žalgirio mūšis“: paroda, Taikomosios dailės muziejus, Vilnius, 1999 m. balandžio 14 d. liepos 16 d. : Janas Mateika. Žalgirio mūšis. 1878, Žalgirio mūšio vėliavos (rekonstrukcija), XV amžiaus ginkluotė, sudarytojos A. Bliujienė, L. Bialopetravičienė, Vilnius, 1999, 15 p.
152. Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai, Vilnius, 1993, 15 p.
153. Žulkus, V. Kuršiai Baltijos jūros erdvėje: monografija, Vilnius, 2004, 253 p.

Straipsniai:

1. Adamonis, T. ir Čerbulėnas, K. Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija. Nuo seniausių laikų iki 1775 metų, Vilnius, 1987, t. 1, p. 31-37, 55-61.
2. Antanavičius, D. 1380 ir 1412 m. Vytauto falsifikatų Bresto dvasininkams genezė, Lietuvos istorijos metraštis, 2003, t. 1, p. 41-70
3. Almonaitis, V. Žemaitijos politinė padėtis 1380-1400 metais, Darbai ir dienos, 1996, t. 3, p. 129-149.
4. Almonaitis, V. Vokiečių ordino Dubysos pilies statyba, Istorija, 2003, t. 57, p, 17-25.
5. Almonaitis, V. Žemaitija 1401 metais: 1401m. Žemaitijos sukilimui – 600 metų, Žemaičių žemė, 2001, nr. 4, p. 18-19.
6. Ascikas, K. Lietuviškas skydų tipas, Mokslas ir gyvenimas, 1978, nr. 12, p. 26.
7. Baranauskas, T. Gedimino kilmė: (apie Gediminaičių dinastiją), Pozicija, 2000, nr. 1, p. 9-10.
8. Baranauskas, T. Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos, Voruta, 2002, kovo 23 d., p. 1, 5.
9. Baranauskas, T. Vidaus karas Lietuvoje 1249-1254 metais, Voruta, 2002, balandžio 6 d., p. 1, 3.
10. Baronas, D. Lietuvių karyba XIII a., Karo archyvas, 2000, t. XVI, p. 4-47.
11. Baronas, D. Paskutinė šv. Brunono Kverfurtiečio misija geopolitikos kontekste, Lietuvos istorijos metraštis, 2001, t. 2, p. 5-34.
12. Batūra, R. LDK jėgos Rusios gynybinėje kovoje prieš totorių feodalų puolimus (XIV a. 9 deš.-XV a. vid.), Istorija, t. 33, 1994, p. 3-17.
13. Batūra, R. Lietuviškos taktikos reikšmė Žalgirio mūšyje, Acta Historica Universitatis Klaipedensis, nr. 1, p. 65-77.
14. Batūra, R. Lietuvos karo vadai ir kariai 1380 m. Kulikovo mūšyje. Iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės tarptautinio vaidmens problematikos, Karo archyvas, 2004, t. 19, p. 84-150.
15. Batūra, R. Kur buvo Lietuvos žemė?; (apie Lietuvos žemės lokalizaciją), Lituanistica, 2002, nr. 2, p. 3-18.
16. Batūra, R. XIV a. Medininkų žemės – Žemaitijos centro gynyba: Laukuvos ir Kaltinėnų priedanga, Istorija, 2004, t. 59/60, p. 13-21.
17. Bumblauskas, A. 1009-ieji Lietuvos istorijos periodizacijoje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, 1999, p. 357-362.
18. Čapaitė, R. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kasdienybė pagal jo ir jo amžinikų korespondenciją, Alytaus miesto istorijos fragmentai, Alytus, 2001, p. 10-27.
19. Dolinskas, V. Epochinės reikšmės atradimas: „lietuvių bėgimas“ Žalgirio mūšyje – klaidinantis manevras, Spectrum, 2004, nr. 1, p. 27-29.
20. Dubonis, A. Du šimtai pskoviečių Saulės mūšyje, Lituanistica, 1990, nr. 1, p. 13-23.
21. Dubonis, A. Vardas Lietuva: ties Lietuvos valstybės ištakomis, Naujasis židinys, 1996, nr.1/2, p. 7-12.
22. Dubonis, A. Pirmieji Lietuvos valdovai: giminiška meilė ir mirtina neapykanta, Lituanistika, 2003, nr. 2.
23. Ereminas, G. Lietuvos krikštas 1387 metais, Lietuvos aidas, 2002, rugsėjo 21, 23 d.
24. Garbenčius, S. Lietuvos kariuomenė XIII-XV amžiuje, Karys, 2000, nr. 20, p. 20-21.
25. Gudavičius, E. 1298 m. Lietuvos sutartis su Ryga, Gimtinė, 1998, nr. 6, p. 1.
26. Gudmantas, K. Lietuvių bėgimas Žalgirio mūšyje ir istoriografijos topika, Naujasis židinys-Aidai, 2004, nr. 1/2 , p. 45-49.
27. Gudavičius, E. Vorsklos mūšis [1399m.], Gimtinė, 1999, nr. 8, p. 1.
28. Gudavičius E., Lesmaitis G. Dėl Šeimyniškėlių „Vorutos“ ir Latavos dvaro, Kultūros barai, 2000, nr. 8/9, p. 74-77.
29. Gudavičius, E. Kelios pastabos apie lietuvių taktiką Žalgirio mūšyje, Karo archyvas, 1992, t. 13, p. 34-43.
30. Gudavičius, E. Lietuvių pašauktinės kariuomenės organizacijos bruožai, Karo archyvas, 1992, t. 13, p. 43-118.
31. Gudavičius, E. Lietuvos valstybės susidarymo reikšmė Vokietijos ,,veržimesi į Rytus”, Lituanistica, 1990, nr. 3, p. 21-29.
32. Jakubčionis, A. Mindaugo Lietuva, Gyvenimas, 1996, liepos 6 d.
33. Janonienė, R. Šv. Brunono paveikslas iš Vilniaus Bernardinų bažnyčios, Menotyra, 2002, nr. 3.
34. Jučas, M. Kulikovo mūšis ir Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, Lietuvos istorijos metraštis, 1981, p. 23-27.
35. Jučas, M. Lietuvos krikštas, Naujasis Židinys, 1998, nr. 5/6, p. 320-329.
36. Jučas, M. Mindaugo krikštas, Naujasis židinys-Aidai, 2000, nr. 4, p. 171-175.
37. Jučas, M. Žemaičių byla Konstancos Bažnytiniame Susirinkime, LKMA metraštis, 2000, p. 23-34.
38. Kuncevičius, A. Baltų karyba, Istorija, 2001, t. XLIXL, p. 66-76.
39. Mačiukas, Ž. Ką apie Lietuvą žinojo XV a. vokiečių poetas ir diplomatas Oswaldas von Wolkensteinas (1377-1445)?, Lietuvos istorijos metraštis, 2001, nr. 2, p. 35-58.
40. Markevičienė, J. Pamiršta hipotezė arba Vilniaus miesto sandara XIV-XV a., Menotyra, 2002, nr. 3.
41. Mickūnaitė, G. Motiejus Stryjkowskis apie Lucko suvažiavimą. Tekstas, vaizdas, kontekstas, Vaizdas ir pasakojimas, Vilnius, 2002, p. 7-21.
42. Mikulionis, S. Vakarų Europos ir Bizantijos architektūros tradicijos XIII-XIV a. Lietuvoje, Europos dailė. Lietuviškieji variantai, Vilnius, 1994.
43. Merkys, A. Medžioklė Vytauto Didžiojo laikais, Mokslas ir technika, 2003, nr. 3, p. 26-28.
44. Nikžentaitis, A. XIII-XV a. lietuvių kariuomenės bruožai, Karo archyvas, Vilnius, 1992, t. 13, p. 3-34.
45. Petrauskas, R. Vytauto laikų didikų kilmė, Lituanistica, 2000, nr.1/2, p. 16-31.
46. Petrauskas, R. Ponas savo žemėje: Lietuvos pareigūnai XIV a. pab.-XV a., Lietuvos istorijos metraštis, 2001, nr .1, p. 19-30.
47. Petrauskas, R. Vytauto dvaras: struktūra ir kasdienybė, Naujasis židinys- Aidai, 2003, nr.1/2 , p. 39-44.
48. Petraukas, R. Užmirštas karalius: Mindaugas LDK visuomenės savimonėje XIVa. pab.-XVI a., Naujasis židinys-Aidai, 2004, nr. 3, p. 90-95.
49. Rabikauskas, P. Žemaičių vyskupai (1417-1609): nauja Žemaičių vyskupijos XV-XVI a. istorija, LKMA metraštis, 1996, t. 1, p. 22-85.
50. Radzevičius, A. Karinės organizacijos vieta ikikrikščioniškoje Lietuvos visuomenėje, Kultūros istorijos tyrinėjimai, 1997, nr. 3, p. 64-89.
51. Ragauskienė, R. Dėl tikrų ir tariamų falsifikatų: (apie 1412 m. Vytauto privilegiją – donaciją Bresto parapinei bažnyčiai), Naujasis židinys-Aidai, 2002, nr. 9/10, p. 480-482.
52. Raulinaitis, Z. Mūšis miške ties Grose 1287 metų kovo 26 dieną, Voruta, 1997, nr. 3, p. 18-24; nr. 4, p. 25-31.
53. Rimša, E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudų vaškas XIII-XVIII a., Lituanistika, 1997, nr. 3(31), p. 3-17.
54. Rimša, E. Kilmingųjų herbai Lietuvoje, Lietuvos bajorų palikuoniai, Vilnius, 2000, p. 35-53.
55. Rowell, S. C. Gediminaičių dinastinė politika Žemaitijoje 1350-1430 m., Žemaičių praeitis, 1994, t. 3.
56. Sajauskas, S. Jogailos vedybinės lietuviškos monetos, Kultūros barai, 1998, nr. 5, p. 75-77.
57. Sideravičius, K. Senovės Lietuvių artilerija, Karys, 1934, nr. 3.
58. Skurvydaitė, L. Lietuvos valdovo titulas ir valdžia XIV a. pab.-XV a. vid., Lietuvos istorijos studijos, 1999, nr. 7, p. 18-28.
59. Skurvydaitė, L. Lietuvos valdovų insignijos XIII amžiaus pabaigos-XV amžiaus vidurio majestotiniuose antspauduose: ikonografiniai politinės programos ypatumai, Lietuvos istorijos studijos, 2004, t. 14, p. 18-30.
60. Skurvydaitė, L. Lietuvos valdovo Vytauto titulatūra: kada Vytautas ima tituluotis Didžiuoju kunigaikščiu?, Lietuvos istorijos studijos, 2000, t. 8, p. 9-19.
61. Šiaučiūnaitė-Verbickienė, J. Ką rado Trakuose Žilberas de Lanua ar kas yra „Trakų žydai“?, Lietuvos istorijos studijos, 1999, nr. 7, p. 28-38.

Paaiškinimas dėl literatūros : II olimpiados etapo užduotys bus rengiamos, remiantis nurodyta pagrindine literatūra ir šaltiniais, III etapo (finalo) užduotims bus pasitelkta ir pagalbinė literatūra bei šaltiniai.

Programos sudarytojai : mokytojai ekspertai doc. dr. Vida Pukienė, Andrius Porutis, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorijos instituto mokslinis darbuotojas ir VPU lektorius Tomas Baranauskas, VPU Istorijos fakulteto prodekanai doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė, Deimantas Karvelis, Visuotinės istorijos katedros vedėjo padėjėja Rūta Ramoškaitė.

Pasiūlymus ir pastabas teikė : VPU Istorijos fakulteto dekanas prof., dr. Eugenijus Jovaiša, LR ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausias specialistas Rimantas Jokimaitis, mokytojas ekspertas Evaldas Bakonis, Ukmergės A. Smetonos gimnazijos mokytoja Daiva Sinkevičienė, Panevežio K. Paltaroko gimnazijos mokytojas ekspertas Juozas Brazauskas.

adresas pasiteiravimui – deimantask@mail.lt; ifdek@vpu.lt.