Pagoniškos religijos kilmė

WOLFGANGAS CHRISTOPHORAS NETTELHORSTAS
Quodautem de Graeca lingua dicebant Dlugossus et Mechovius, illud, quod ego maxime miror, comprobat et Jodoc VVillichius Resellianus Prussus, qui circa an. 1560 scripsit Commentarium in Cornelii Taciti libellum de moribus Germanorum: Hic parte I. citati Commentarii cap. XIV. p. 476 de Germano-rum lucis sacris verba faciens: Quare, aif, pro templis illi (Germani) lucos et nemora consecrata retinuerant, in ąuibus ceremoniae certae per sacrificia habebantur. Vidinius et eam consuetudinem adhuc reliąuam Niemonis i. e. hodie vocati Memelii accolas observare non longe a Regiomonte Borussiae, ubi hircos potissimum mactant. Quare Germanica lingua Bockheiliger h. e. hircorum cultores plerumque vocantur, eos tamen Illustrissimus Dux Alber¬tus Marchio Brandeb. studiorum singularis Mecaenas ad veram pietatis Chris-tianae formam reducere conatus est, iique sunt veri in illis partibus Borussi, quorum lingua non est Vandalica et admodum peregrina: sed Graeca depra-vata, sicut Gallica et Hispanica ex Latina corrupta f ere nata est. […]
APIE PRŪSŲ KILMĘ
1674
[…] Aš nežinau, ar būtų galima iš senovės prūsų religijos įrodyti juos esant izraeliečių kilmės, nes dauguma prūsų buvo stabmeldžiai, garbinantys Saulę, Mėnulį, žvaigždes, miškus, žalčius, net pačius velnius, kaip Patrimpą (Potrim-po), Perkūną (Percuno), Pikulą (Picollo), ir kitus dievus, kaip Kurką (Gorcho), Svaibratą (Iszzoambrato), Pergubrį (Pergūbrio) ir 1.1. […]
Mūsų Kronika* tvirtina, kad prūsų žynys turėjo tokį pat autoritetą. Kai prū¬sai norėdavo pulti priešą, beveik tokiu pat būdu savo dievų klausdavo, ar karas baigsis sėkmingai. Tam reikalui aukodavo suimtą priešą, o vyriausiasis žynys, vadinamas Kriviu (Crive), perdurdavo jam krūtinę. Jei kraujas ištrykš¬davo galinga srove, tikėdavo, kad žygiai baigsis laimingai, o jeigu sunkda¬vosi lašas po lašo – tai esąs nepalankus ženklas. […]
Labiausiai stebiuosi, kad tai, ką apie graikų kalbą pasakė Dlugošas ir Mie-chovietis, patvirtina ir Jodokas Vilichijus (Iodocus Willichius), Rešliaus prūsas, kuris apie 1560 metus parašė Komentarus Kornelijaus Tacito knygelei apie germa¬nų papročius. Minėtuose Komentaruose (d. 1, sk. 14, p. 476) jis rašo apie šventus germanų miškus: „Ir todėl jie [germanai] vietoj šventyklų išsaugojo šventus
* Tikriausiai Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronika. Red. past.
-73-

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *