Liškiavos piliakalnis

Liškiavos piliakalnis
Liškiavos piliakalnis, nuo jo atsiveria miestelis Liškiavos. 

Piliakalniai – tai natūraliai susiformavusios kalvos bei krantų Iškyšuliai su žmogaus įrengtais gynybiniais įtvirtinimais (sustatintais šlaitais, pylimais, grioviais, terasomis).
Pirmieji piliakalniai baltų teritorijose atsirado ll-l tūkstantmečių pr. Kr. sandūroje. Tai buvo natūralios kalvos, kurių plokščiose viršūnėse gyveno nedidelės žmonių bendruomenės. Ankstyviausi piliakalniai žinomi Rytų Lietuvoje. Vėliau piliakalniuose pradėta- įrenginėti gynybinius įtvirtinimus. Šalia tokių piliakalnių atsirado papėdžių gyvenvietės, kurias galima pažinti iš juodos žemės su degėsiais, lipdytomis puodų šukėmis bei gyvulių kaulais.
Besikuriant Lietuvos valstybei bei kovų su kryžiuočiais ir Livonijos ordinu metu (XII-XVa. pradžia) buvo Įrenginėjami piliakalniai su iki 5 m aukščio pylimais bei iki 3 m gylio grioviais. Jų aikštelėse stovėjo tvirtos medinės pilys. Prie šių piliakalnių buvo didelės papėdžių gyvenvietės – papiliai. Po Žalgirio (1410 m.) ir Pabaisko (1435 m.) mūšių medinės pilys Lietuvoje neteko savo reikšmės, piliakalniai buvo apleisti.
Piliakalniai yra neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio dalis. Valstybė saugo visą piliakalnio kalvą kartu su šlaitais bei papėdės gyvenviete. Juose randami radiniai yra labai svarbūs krašto priešistorės 2500 metų trukmės laikotarpiui pažinti.
Liškiavos piliakalnis, dar vadinamas Pilies kafnu. Raganos mūru, Perkūno šventinyčia yra Nemuno kairiojo kranto aukštumoje. Iš pietų jj juosia upė, iš šiaurės vakarų, šiaurės ir šiaurės rytų supa upės slėnio daubos, o vakarinis šlaitas nuolaidėja ir siekia gretimą aukštumą. Piliakalnio šlaitai statūs, net iki 30 m aukščio. Viršuje esanti trikampio formos aikštelė net 120 m ilgio rytų-vakarų kryptimi ir 45-50 m pločio vakarinėje dalyje. Vakariniame šlaite, atrodo, buvęs nedidelis pylimas, skyręs piliakalnį nuo gretimos aukštumos. Piliakalnio šiaurės rytinėje ir šiaurinėje papėdėje buvusi didelė gyvenvietė.
Archeologai vakarinėje šio piliakalnio aikštelės dalyje atkasė mūrinės pilies pietvakarinio ir šiaurės vakarinio bokštų pamatus. Aikštelės pakraštyje, tarp bokštų, buvo aptiktas griovys gynybinei sienai. Nustatyta, kad piliakalnis apgyvendintas paskutiniais amžiais prieš Kr. ir egzistavo iki IX a. po Kr. Mūrinė pilis buvo pradėta Piliakalnio rekonstrukcijos pastatyti jau apleistame piliakalnyje XIV a. pabaigoje, tačiau laimėjus Žalgirio mūšį (1410 m.) statybos nutrūko. Liškiavos pilis laikoma pačia- mažiausia mūrine pilimi Lietuvoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *