Klasės valandėlės,
Mokykloje mokiniui reikia dėmesio ne tik per pamoką. Todėl klasės vadovui tenka sunkus vaidmuo – prakalbinti jauną žmogų, pamatyti jį įvairiapusį. Tam reikia būti autoritetu, turėti dalintis kuo dalintis su mokiniais. Taigi klasės valandėlės – puiki galimybė išmokyti mokinius turėti nuomonę, ją viešai išsakyti, priimti sprendimus.
Naudodamas debatų metodiką klasės vadovas lengviau prakalbins pasyvią klasę arba greičiau reglamentuos aktyvios klasės diskusijas, palaipsniui formuos kalbantį, taikiai problemas sprendžiantį kolektyvą. Klasės valandėlės taps stuktūruotos, vietoj klasės vadovo monologo, atsiras mokinių dialogas. Kita ne itin lengvai įkvėpiama auditorija – mokinių tėvai. Debatai per tėvų susirinkimus gali padėti tėvams – mokytojams – mokiniams bendrauti, spręsti konfliktines situacijas, nepasitenkinimą keisti į kompromisą, sprendimus, iniciatyvą.
Mokyklos bendruomenei debatų metodika bus naudinga diegiant demokratinius pricipus bei formuojant mokinių savivaldą. Debatuodami bendruomenės nariai įpras neformaliai dalyvauti mokyklos savivaldos institucijų veikloje, planuos ir organizuos mokslo metų veiklą, diskutuos konstruktyviai priimant mokyklai svarbius sprendimus. Tai puiki proga mokyklose diegti demokratiškumo tradicijas.
Valandėlė „Paimk mane tokį, koks esu….“ tinka pradinių klasių mokiniams. Rekomenduojama šią veiklą organizuoti mokslo metų pradžioje, kad vaikai greičiau susidraugautų. Pristatymus gali skaityti pakaitomis mokytojas ir mokiniai, svarbu stebėti, ar vaikai nenuobodžiauja.
Reflekcija. Mokiniai kviečiami įvertinti klasės valandėlės veiklą ir atsakyti ne žodžiu, bet rankos judesiu.
Mokytojas supažindina su gestų reikšmėmis:
kumštis – anketa visai bereikšmė;
vienas pirštas – kad bent vienas klausimas anketoje sudomino;
du pirštai – iš pateiktų klausimų net paty apie save daug sužinojote;
trys pirštai – mokytoja labai stengėsianketą kurdama;

keturi pirštai – smagiau būtų kalbėti žodžiu apie save;
penki pirštai – ši anketa geriausia pasaulyje.
Mokiniams skiriama minutė pamąstyti, kiek klasės veikla padėjo pažinti save. Tuomet sutartu metu visi pakelia rankas.
Anketos analizė mokytojui.
Analizuodamas spontaniškus atsakymus į anketos klausimus, mokytojas gauna ne tik formalią informaciją apie mokinį, bet ir nagrinėtinus faktus, iš kurių galima suprasti apie mokinių drąsą, aktyvumą, socialinį gyvenimą. Pateiktoje anketoje yra klausimų, kurių atsakymai gali suteikti informacijos apie mokinio asmenybę.
Kas gyvena kartu su tavimi?
Į šį klausimą mokiniai gali atsakyti dvejopai:
Vieni pasakos, kad gyvena kartu sutėvais, močiute, sese, o kiti parašys, kad kartu gyvena šuo, katė ar panašiai. Iš šių atsakymų glima spręsti vaiko psichologinį saugumą namuose bei santykius šeimoje.
Ar tavo tėvai išsiskyrę?
Drąsiai atsakydamas į šį klausimą, mokinys parodo, jog jaučiasi ramiai, saugiai. Jei neatsako, galima įtarti susikaupusią įtampą.
Koks gyvūnas patinka?
Įvertindamas augintinius, mokinys atskleidžia savo būdo savybes. Pavyzdžiui, jei vaikas prižiūri (arba norėtų laikyti pelytę) – galima įtarti, kad jis nesaugus aplinkoje ir turi bent vieną gyvą daiktą, kuris nuo jo priklauso. Jei vaikas augina (ar norėtų auginti) vilkšunį – siekia būti saugus.
Jei galėtum pasirinkti, kur norėtum nuvykti?
Atsakydamas į šį klausimą, mokinys atkleidžia savo pomėgius, išprusimą, akiratį.
Jei galėtum išpildyti savo tris norus, kokie jie būtų?
Klasės mokytojas gali spręsti apie mokinio vidinę būseną, socialinę ramybę, vidinio pasaulio turtingumą.
Savo šalies pažinimas
Šiandien dažniau giedime nuogąstavimus apie mūsų šalies problemas, o pasididžiavimo šūksniai dažniausiai palydi tik sportininkų pavardes. Emigracija tampa kasdienybe. Atostogauti madinga tik užsienyje, vertinamos ekskursijos tik į tolimus kraštus. Šio skyriaus valandėlių bendras tikslas – skatinti mokinių norą suvokti savo valstybės vertė, pažinti savo kraštą, pamatyti savo gimtojo miesto grožį, puoselėti jį ir jausti pasididžiavimą bei atsakomybę už savo tėviškę.
Valandėlės apie valstybės valdymą yra veiksmingos ir įdomios, nes organizuojamos ekskursijos į Seimą, Prezidantūrą, savivaldybes, seniūnijas.
Gyvenamos ietovės simboliai – šioje valandėlėje siūlomaanketa gali būti pritaikyta konkrečiai vietovei. Šis pavyzdys, kaip galima sudaryti anketą apie savo regioną.
Kaip aš giedu Lietuvos himną? – šią valandėlę galima organizuoti tokiu metu, kad pokalbis apie himną būtų aktualus:
artėja valstybinė šventė;
šventė tik ką buvo ir klasės mokytojaa numatė pagarbaus mokinių elgesio.
Valstybė irjos simboliai
Mokytojas supažindina mokinius su klasės valanėlės tema ir uždaviniais. Galimi klausimai;
Kuo brangi jums gyvenamoji ?
Kuo ji skiriasi nuo Lieuvos vietų?
Iš šių atsakymų galima sužinoti, ar mokiniai sąmoningai suvokia, kas ya gimtinė.
Galima pasiūlyti individualiai užpildyti anketą. Tada mokiniai grupėse įvertina anketas pagal pateiktus kriterijus. Po to klasei pristato grupės rezultatus. Ką jie žino apie savo kraštą, mokyklos simboliką. Išsako savo požiūrį š simbolius, jų reikšmę.
Apibendrinimas. Mokytojas drauge su mokiniais nusprendžia, ką ir kodėl norės sužinoti kitos valandėlės metu, pvz.: susipažins su rajono, seniūnijos, ir mokyklos simboliais, jų istorija.
Antra klasės valandėlė. Mokiniai dirba grupėmis naudodamiesi šaltiniais internete ir mokyklos bibliotekoje rengia mokyklos, miestelio, rajono simbolikos pristatymą. (Kiekviena grupė pasirenka atskirą temą.) Darbų pirstatymas. Mokinių grupė pristato rajono, seniūnijos, mokyklos simboliką, jos istoriją, prasmingumą, grupės požiūrį į šiuos dalykus.