JOHANNESAS BOEMAS AUBIETIS

JOHANNESAS BOEMAS AUBIETIS
1485-1535 JOHANNES BOEMUS AUBANUS
Johannesas Boemas Aubietis (Johannes Boemus Aubanus, Johannes Boeme) gi¬mė Aubo miestelyje netoli Viurcburgo (Viurtembergo žemė) vokiečių šeimo¬je. Baigęs mokslus, tapo Vokiečių ordino kariuomenės kunigu. Palaikė ryšius su žymiais vokiečių humanistais Johannu Reuchlinu, Conradu Pelikanu, mo¬kėjo hebrajų, lotynų, graikų kalbas, rašė elegijas, epigramas, buvo sukaupęs nemažą mokslinės literatūros biblioteką. Labiausiai išgarsėjo veikalu Visų tautų papročiai, įstatymai ir apeigos (Omnivm gentivm mores, leges et ritvs…, Augs¬burgas, 1520), kuriame, remdamasis Vincentu Kadlubeku, Enėju Silvijumi Piccolominiu, Motiejumi Miechoviečiu, Antonijumi Sabeliku, aprašė įvairias Europos, Azijos ir Afrikos tautas. Veikalas XVI amžiuje buvo išleistas dau¬giau nei keturiasdešimt kartų, išverstas į italų, prancūzų, anglų, ispanų, čekų kalbas. Si knyga buvo leidžiama ir XVII bei XVIII amžiuje (Leidenas, 1604; Venecija, 1749).
Veikalo III knygos 7 skyrius pavadintas „Apie Lietuvą ir lietuvių gyveni¬mą“ („De Lithuania et Lithuanorum vita“). Čia aprašyta Lietuvos geografine padėtis, gamta, gyventojų papročiai, kalba, tikėjimas ir 1.1. Pagrindinis Boe-mo Aubiečio šaltinis – Piccolomini, iš kurio daug ką pažodžiui nusirašė. Bo¬emas Aubietis pakartojo prasimanymus apie legalius moterų sugyventinius, lietuvių kalbą vadino slaviška.
EUGENIJA ULČINAITE
Žinias apie senuosius lietuvių tikėjimus Boemas Aubietis paėmė iš Piccolo-minio raštų, o apie žemaičių – iš Dlugošo. Naujų duomenų nepateikė. Tik perpasakodamas Jeronimo Prahiškio žinias, kad lietuviai garbinę saulę ir di¬džiai gerbę geležinį kūjį, teigia, kad lietuviai saulę laikę valdove, vadine Didžiąja ir įsivaizdavę ją geležinio kūjo pavidalo. Tačiau vargu ar tai galima laikyti Jeronimo Prahiškio informacijos patikslinimu pagal naujus šaltinius veikiau tai jos iškraipymas.
NORBERTAS VĖLIUS
-356-

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *