Europos sąjungos strateginiai planai

Tema 11:
INFORMACINĖ VISUOMENĖS PLĖTRA IR POLITIKA: LIETUVOS IR EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIAI DOKUMENTAI (ISTORINĖ PERSPEKTYVA NUO E-EUROPE IKI 2010)

Plečiantis informacinių technologijų panaudojimo galimybėms, interneto įtaka ekonominei, socialinei, švietimo, kultūros ir kitoms sritims nuolat didėja.
1999 m. Europos Sąjunga priėmė sprendimą suformuoti naujus ES informacinės visuomenės plėtros strateginius tikslus. Buvo parengta nauja iniciatyva – „eEurope – informacinė visuomenė visiems“. Šios iniciatyvos pagrindu parengtas „eEurope“ veiksmų planas, kuris buvo patvirtintas 2000 metų birželį ES viršūnių susitikimo Feiroje metu. Taigi eEurope 2002 įtvirtino pagrindinius tikslus, kurie ES šalių narių turėjo būti pasiekti iki 2002 metų pabaigos.
„eEurope 2005“ veiksmų plane buvo keliami nauji uždaviniai, kurie ir toliau labai tampriai susiję su interneto plėtra. Siekiant tolimesnio rinkos augimo, buvo užsibrėžta sukurti palankias sąlygas naujoms verslo iniciatyvoms. Numatyta stimuliuoti naujas elektronines paslaugas, taikomąsias programas bei elektroninį turinį, kurie sudarytų prielaidas atsirasti naujoms rinkoms, mažintų gamybos kaštus, toliau teigiamai veiktų ekonominį augimą.
Šiuo metu susiduriame su situacija kai naujoms internetinėms paslaugoms bei iniciatyvoms ir vėl reikia daugiau dėmesio skirti duomenų perdavimo tinklų pralaidumo didinimui. Todėl tolimesnė interneto infrastruktūros plėtra yra svarbi. Europos Sąjungoje buvo numatyta plėtoti greitaeigio interneto infrastruktūrą, kuri taptų pagrindu kuriant visiems gyventojams prieinamas naujas saugias el. paslaugas, aplikacijas bei turinį. „eEurope 2005“ veiksmų plane buvo suformuluoti šie uždaviniai: modernizuoti viešąsias elektronines paslaugas (e-valdžią, e-mokymosi galimybes, e-sveikatos priežiūrą); siekti dinamiškos e-verslo plėtotės ir palankių sąlygų jam užtikrinimo; didinti pačių informacinių technologijų pažangumą ir mažinti jų gamybos kaštus; užtikrinti duomenų saugumą naršant po internetą ir ieškant informacijos. Šis veiksmų planas – pagrindas modernizuojant viešąjį administravimą, kuriant e- valdžios, e-gebėjimų, e-sveikatos projektus taip pat siekiant sukurti dinamišką e- verslo aplinką.
Tuo metu informacinės visuomenės plėtra naujose ES valstybėse narėse buvo apibrėžiama „eEurope+“ iniciatyvoje, kurios pasiekimai įvertinti 2004 m. vasario mėnesį. Jos pagrindiniai uždaviniai buvo: toliau vystyti pigesnį ir greitesnį internetą, (kurti prieigos taškus bibliotekose, interneto kavinėse, savivaldybėse, pašto skyriuose); investuoti į žmones ir į įgūdžius (skatinti e-mokymosi ir distancinio mokymosi projektus); skatinti interneto paslaugų vartojimą (kurti įvairesnį interneto turinį, o tuo pačiu ir skatinti didesnę motyvaciją jį naudoti: kurti įvairias e-bendruomenes, įtraukti aktyvius piliečius į sprendimų priėmimą ir pan.).
Prie sėkmingo „eEurope+“ iniciatyvos įgyvendinimo prisidėjo aljansas „Langas į ateitį“, kuriame susiduria politikų, verslo ir piliečių iniciatyvos. Pagal Vidaus reikalų ministerijos ir aljanso „Langas į ateitį“ 2002 m. pasirašytą bendradarbiavimo sutartį interneto centrų steigimo projektas plėtojamas bendromis verslo ir valstybės atstovų pastangomis ir šalies žmonėms suteikia galimybes nemokamai naudotis internetu. 2003 m. Lietuvoje atidaryta 100 viešųjų interneto centrų. Šiuo metu pagal minėtą projektą jau veikia 172 viešieji interneto centrai, apmokyta 20 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Projektas „Viešosios interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse“ pradėtas 2003 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva. Šiam projektui iš ES remiamos PHARE 2003 m. socialinės-ekonominės sanglaudos programos iš viso yra skirta 3,15 mln. eurų. Už šiuos pinigus 300 viešosios interneto prieigos taškų (VIPT) nupirkti baldai, kompiuteriai ir kita įranga, įvestas ir apmokėtas interneto ryšys. Centrai įsteigti visuose Lietuvos rajonuose, didžiausią dėmesį skiriant vietovėms, kuriose menkai išplėtota telekomunikacijų infrastruktūra. VIPT veikia labiausiai gyventojų ir svečių lankomose vietose: bibliotekose, bendruomenių centruose, mokyklose, kultūros namuose, seniūnijose ir pan. Kaimo gyventojams juose teikiamos ne tik nemokamos kompiuterio ir interneto naudojimo paslaugos, projekto etapas, kurio pagrindinis tikslas – sustiprinti centrų veiklą, apmokyti personalą, teikti smulkiomis tačiau ir galimybės kopijuoti, spausdinti, skenuoti, naudotis faksu. Šiuo metu vyksta antrasis ir vidutinėms įmonėms bei gyventojams aktualias elektronines paslaugas (smulkiau žr. www.vipt.lt).
Taip pat egzistuoja iniciatyva, orientuota į Šiaurės Europos šalis – Šiaurinė e-dimensija. Iš esmės visų šių iniciatyvų prioritetiniai uždaviniai yra panašūs.
2005 m. birželio 1 d. komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų bei Regionų komitetams „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ Europos Komisija pasiūlė šiuos Europos informacinės visuomenės politikos prioritetus:
• bendros Europos informacinės erdvės, kuri skatintų atvirą ir konkurencingą informacinės visuomenės ir žiniasklaidos vidaus rinką, sukūrimas;
• inovacijų ir investicijų informacijos ir ryšių technologijų srityje didinimas, siekiant ekonomikos augimo ir daugiau bei geresnių darbo vietų;
• integruotos Europos informacinės visuomenės, kuri skatintų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, atitinkantį darnų vystymąsi ir teikiant pirmenybę geresnėms viešosioms paslaugoms ir gyvenimo kokybei, sukūrimas.
Ruošiantis naujajam programavimo periodui, Europos Komisija parengė Bendrijos strateginių gairių 2007-2013 m. projektą, kuris apibrėžia ES sanglaudos politikos prioritetus. Informacinės visuomenės plėtros srityje numatomos šios veiksmų gairės:
• užtikrinti, kad įmonės ir namų ūkiai įsisavintų informacines ir ryšių technologijas (toliau vadinama – IRT), ir skatinti IRT plėtrą remiantis subalansuota parama, skirta IRT produktų ir viešojo bei privataus sektoriaus paslaugų pasiūlai ir paklausai, didinant investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Šie veiksmai turėtų didinti našumą, skatinti atvirą ir konkurencingą skaitmeninę ekonomiką ir integracinę visuomenę ir taip prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;
• užtikrinti IRT infrastruktūros sukūrimą ten, kur rinka nepajėgi jos suteikti už pagrįstą kainą ir iki paslaugų poreikius atitinkančio lygio, ypač atokiose bei kaimo vietovėse ir naujosiose valstybėse narėse.
2007-2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos prioritetų nustatymą ir programinių dokumentų rengimą sudaro 4 pagrindiniai etapai:
• Bendrijos strateginių gairių 2007-2013 m., nustatančių ES sanglaudos politikos prioritetus, parengimas ir patvirtinimas. Bendrijos strateginių gairių projektą rengia Europos Komisija, o tvirtins ES Taryba;
• atsižvelgdamos į Bendrijos strateginėse gairėse nustatytus prioritetus, ES valstybės narės parengs nacionalines strategijas, kuriose nustatys nacionalinius plėtros prioritetus;
• nacionalinių strategijų pagrindu ES valstybės narės parengs sektorines arba regionines veiksmų programas;
• nacionalinių strategijų ir veiksmų programų pateikimas ir derinimas su Europos Komisija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama užtikrinti, kad būtų laiku parengta Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija, pagal kurią Lietuvai bus skiriama ES struktūrinių fondų ir ES sanglaudos fondo parama, 2005 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 484 sudarė Komisiją Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijai rengti ir veiksmų programoms nustatyti (toliau vadinama – Komisija). Komisija pasiūlė, o Vyriausybė patvirtino ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos prioritetus: žinių visuomenė, konkurencinga ekonomika bei gyvenimo kokybė ir sanglauda. Informacinės visuomenės plėtra priskiriamai konkurencingos ekonomikos prioritetui.
Atsižvelgiant į tokias pagrindines problemas, kaip sąlyginai žemas bendras IRT panaudojimo tarp šalies gyventojų lygis, infrastruktūros išplėtojimo netolygumai, nepakankamas valstybės teikiamų viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis, informacinės visuomenės vystymas 2007-2013 m. numatomas visų pirma kuriant elektroninį turinį ir paslaugas ir plėtojant elektroninę infrastruktūrą.
Elektroninio turinio ir paslaugų plėtra suprantama kaip valstybės teikiamų paslaugų (viešųjų el. Paslaugų, el. sveikatos paslaugų, el. mokymo paslaugų ir kt.) visumos plėtojimas, lietuvių kalbos ir kultūros sklaidai informacinėje visuomenėje skirtų priemonių kūrimas, el. demokratijos plėtrą skatinančių įrankių diegimas, verslo procesų perkėlimo į elektroninę terpę skatinimas ir pan.
Infrastruktūros plėtra siejama su plačiajuosčio ryšio plėtra, įgyvendinant projektus periferinėse, nekonkurencingose (t.y. tose, kur rinka neužtikrina adekvačios plačiajuosčio ryšio prieigos) šalies teritorijose, taip pat su būtinybe sudaryti palankias sąlygas viešųjų paslaugų teikimui suderinus valstybės informacijos šaltinius (registrus, informacines sistemas), užtikrinti jų saugumą ir suderinamumą.
Numatomas el. turinio ir paslaugų ir el. infrastruktūros plėtojimas nuosekliai papildo pirmajame ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos prioritete numatytą kompiuterinio raštingumo gerinimą, kompetencijos tobulinimą informacinių technologijų srityje ir kitas susijusias žmogiškųjų išteklių plėtros priemones, taip pat antrajame prioritete numatytas mokslinių tyrimų ir inovacijų IRT srityje diegimo veiklas.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsakingas už veiksmų programos „Ekonomikos augimas“ prioritetą „Informacinė visuomenė“, kartu su Finansų ministro įsakymu sudaryta darbo grupe „Informacinė visuomenė visiems“ šiuo metu rengia dokumentus, numatančius ES struktūrinių fondų paramos 2007-2013 m. šiai sričiai perspektyvą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *