Kai praėjusios savaitės viduryje iš pareigų atsistatydino Ukrainos ekonomikos ministras lietuvis Aivaras Abromavičius, triukšmas kilo ne tik Ukrainoje, bet ir toli už jos ribų. Staiga paaiškėjo, kad šis ministras yra tam tikras Ukrainos reformų lakmuso popierėlis. Reformos Ukrainoje juda labai sunkiai. Valstybė kuriama beveik iš naujo. Be to, rytuose šalis vis dar susiduria su Rusijos sukurtos karinės jėgos, vadinamos Donecko ir Luhansko liaudies milicija, karinėmis provokacijomis. Ši „milicija“ – tai 40 tūkst. žmonių armija, apginkluota Rusijos ir vadovaujama jos karininkų. Jų provokacijos naudojamos kaip instrumentas Ukrainai palaužti, jai destabilizuoti, kai Rusija, įsivėlusi į karinę operaciją Sirijoje ir susidūrusi su žlugdančiu Vakarų ekonominių sankcijų bei krintančiu naftos kainų poveikiu, pati ko nors imtis negali. Tačiau, be Donbaso, Ukraina turi ir didžiulę vidinę problemą – korupciją. Tai, kad įtakingi Ukrainos valdžios žmonės, dažnai verslininkai, atsidūrę aukščiausioje valdžioje, toliau stengiasi globoti savo ir jiems artimų žmonių verslą, ir po Maidano įvykių buvo vieša paslaptis. Žiniasklaida nuolat rašo apie galimą jų piktnaudžiavimą valdžia. Praėjusių metų pabaigoje anglų kalba leidžiamas laikraštis „Kyiv post“ publikavo schemas, iš kurių buvo matyti, jog net dvi grupuotės (viena artima premjerui Arsenijui Jaceniukui, kita – iš prezidento Petro Porošenkos aplinkos) rungiasi dėl pinigų srautų. P. Porošenkai artimas Odesos gubernatorius, buvęs Gruzijos vadovas Michailas Saakašvilis teigia, kad korupcija kyla iš premjero, ir ragina atstatydinti vyriausybę. Tai tikėtasi padaryti vasario 16 dieną, kai parlamentas turėjo svarstyti premjero ataskaitą. Ir čia staiga nuskamba ekonomikos ministro A. Abromavičiaus pareiškimas. Jis patvirtino, kad Ukrainos valdžioje yra didelė korupcija, bet, skirtingai nei Odesos gubernatorius, prabilo apie piktnaudžiavimą, kylantį ir iš prezidento P. Porošenkos aplinkos. Jis apkaltino P. Porošenkos verslo partnerį ir artimą bičiulį, prezidentinės frakcijos parlamente vicepirmininką Ihorį Kononeką neleistinai kišantis į Ekonomikos ministerijos žinioje esančių energetikos valstybinių įmonių reikalus. Po šio pareiškimo kilo šokas. Ne tik Ukrainoje, bet ir Vakarų pasaulyje. Iki tol buvęs nedaug kuo išsiskiriantis ministras, kuriam, tiesa, teko nelengva darbo sritis, JAV ambasadoriaus Ukrainoje Geoffrey Pyatto įvardijamas kaip vienas pagrindinių reformų šalininkų Ukrainos vyriausybėje. Jį ėmė ginti Vakarų diplomatai. Po A. Abromavičiaus pareiškimo viskas šalyje vertėsi aukštyn kojomis. Pirmas juo pasinaudojo premjeras A. Jaceniukas. Vyriausybės vadovas pareiškė, kad jį irgi puola oligarchų žmonės, todėl jis supranta A. Abromavičių ir rengiasi jį ginti. Ministrams, kurie buvo parašę atsistatydinimo pareiškimus, pasiūlyta susilaikyti nuo panašaus žingsnio. Kol kas atsiimti savo pareiškimo neskuba tik A. Abromavičius. Sumišę ir Vakarai, įskaitant Ukrainos valstybinėse institucijose dirbančius ekspertus. Buvęs Lietuvos finansų ministras ir eurokomisaras, dabar verslo ombudsmenas Ukrainoje Algirdas Šemeta viešai bene pirmą kartą pripažino, kad šalies valstybinėse įmonėse korupcijos yra per akis. Vakarų šalys tai irgi žino, todėl susiduria su dilema, kaip suteikti finansinę pagalbą Ukrainai, kad parama nenusėstų kai kurių naujųjų oligarchų kišenėse. Be tokios pagalbos Ukraina neatsilaikys prieš Rusijos spaudimą, o Ukrainos žlugimas gali iš principo pakeisti regiono geopolitinį veidą. Kad finansinė pagalba pasiektų tikslą, ir buvo pasistengta Ukrainos vyriausybėje rasti vietos tokiems asmenims kaip lietuvis A. Abromavičius ar iš JAV kilusi ukrainietė finansų ministrė Natalija Jaresko. Dar praėjusių metų pabaigoje, bendraujant su Ukrainos politikais, teko girdėti, kad ji galėtų pakeisti premjerą A. Jaceniuką. Bet dabar, kai visi Ukrainoje tik ir kalba apie būtinybę palaikyti politinio gyvenimo stabilumą, A. Jaceniukas jaučiasi gerokai tvirčiau nei anksčiau. Jis teigia, kad būtina atsisakyti raginimų versti vyriausybę. Priešingu atveju galimi pirmalaikiai parlamento rinkimai, po kurių būtų nebeaiški ir aukščiausios valdžios sudėtis, ir jos politinė orientacija. Per rinkimus daug balsų gali gauti ir buvusios Regionų partijos politikai. Todėl ne tik Ukrainos žmonėms, bet ir Vakarų šalims, kurios remia nelengvą Ukrainos judėjimą demokratinės teisinės valstybės link europine, provakarietiška kryptimi, tenka suvokti, kad laukia ne tik sunkus iššūkis diplomatinėmis priemonėmis padėti šiai šaliai apsiginti nuo agresyvios Rusijos politikos, bet ir įveikti jos pačios piktžaizdes, kurios yra ne mažesnis iššūkis išlikimui nei tai, kas vyksta Donbase. Bet mums Lietuvoje, matyt, nereikia stebėtis tuo, kas vyksta Ukrainos valdžioje. Mes, deja, politikoje turime ir savų verslininkų, kurie nurodinėja ministrams. Tik keista, kad per 25 metus negalėjome nutolti nuo to korupcinės valdžios modelio.
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/komentarai/kodel-a-abromaviciaus-atsistatydinimas-sukele-toki-triuksma/217579
© Lietuvos žinios